Šią savaitę Bolonijos „ART CITY“ meno mugėje duris atvėrė Augustas Serapinas, pristatydamas intriguojantį projektą „Prižiūrėtojo kėdės“. Šis įvykis žymi aktyvią „Cultura Lituana in Italia 2025–2026“ programos tąsą. Iki pat kitų metų spalio pradžios truksianti Lietuvos kultūros programa į Italiją atveš plačią parodų, koncertų, performansų ir profesinių mainų bangą, siekiant sustiprinti dvišalius kultūrinius ryšius ir pristatyti reikšmingiausią šiuolaikinę Lietuvos sceną.
Pradžia Bolonijoje: A. Serapino „Prižiūrėtojo kėdės“
Bolonijoje eksponuojama Serapino kėdžių serija, pirmą kartą pristatyta 2019 m. Venecijos bienalėje. Šios skulptūros, įkvėptos gelbėtojų postų, pakeltos maždaug dviejų metrų aukštyje ir pasiekiamos laipteliais. Iš pradžių jos pabrėžė parodų salių prižiūrėtojų buvimą, o šįkart įgis papildomą funkciją – taps skaitymo vietomis, kviesdamos publiką tapti aktyvia kūrinio dalimi.
Ambicingas dviejų metų planas: Tikslas – Italijos viršūnės
Lietuvos kultūros instituto (LKI) inicijuojama programa yra organizuojama kartu su kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaityte-Kazulėniene bei Lietuvos ambasada.
LKI vadovė Julija Reklaitė pabrėžia, kad ši iniciatyva siekia sudaryti galimybes Lietuvos menininkams būti matomiems svarbiausiuose Italijos festivaliuose, muziejuose ir bienalėse. „Siekiame stiprinti mūsų kultūros tarptautiškumą, sukurti galimybes ilgalaikiam dvišaliam ryšiam tarp Lietuvos ir Italijos organizacijų“, – teigė Reklaitė. Apie platesnį instituto veiklos kontekstą galite skaityti čia: [LKI atsinaujinimo strategija: nuo Tamperės rezonanso iki prestižinės „Performos“ Niujorke].
Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė išreiškė viltį, kad kultūros programa prisidės prie gilesnio abipusio šalių supratimo. Ji akcentavo, kad kultūra yra „svarbi moralinė ir vertybinė infrastruktūra, kuri kuria pasitikėjimą, atvirumą dialogui“. Šalis ir jų kultūrines subtilybes, kurios dažnai tampa tiltu tarp tautų, padeda suprasti ir geriau suvokti vietinius papročius, tokius kaip [Trys Karaliai: Pasaulio tradicijos ir pyragai – kodėl italai laukia raganos La Befana, o vokiečiai eina su žvaigžde?].
Lietuviško kino sėkmė Trieste ir Bienalių mainai
Programa 2025-uosius metus sėkmingai pradėjo Triesto kino festivalyje, kur lietuviški filmai sulaukė įvertinimų beveik visose programose. Specialųjį žiuri paminėjimą už geriausią režisūrą pelnė Vytauto Katkaus filmas „Svečias“, o kino industrijos renginyje „When East Meets West“ sėkmė lydėjo bendros gamybos filmą „Kapeika“ (rež. Lina Lužytė).
Didelis dėmesys skiriamas vizualiesiems menams. Pavasario pabaigoje numatytas Lietuvos menininkų mainų projektas su Kauno bienale Val Gardenos bienalėje (it. Biennale Gherdëina). Šiam renginiui kuratorius Samuelis Leuenbergeris atrinko net tris Lietuvos menininkus: Andrių Arutiunianą, Eglę Kulbokaitę ir Augustą Serapiną. Kultūros atašė Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė pabrėžė, kad ši partnerystė „kuria gyvą tiltą tarp Lietuvos ir Italijos kultūrų.“ Plačiau apie LKI pastangas stiprinti tarptautinius ryšius visame pasaulyje: [Vertėjai iš 17 šalių rinksis Plungėje: LKI seminaras atveria kelius pasauliui].
Naujos rezidencijos ir ilgalaikis bendradarbiavimas
Stiprinant ryšius, atveriamos naujos rezidencijų galimybės abiejų šalių menininkams. Svarbi naujiena – nuo 1860 m. Romoje veikiantis „Circolo Scandinavo“ atvėrė duris Baltijos šalių, pradedant Lietuva, kūrėjams. Tai istorinė institucija, kurioje bus galima reziduoti ir kurti.
Be to, Romos šiuolaikinio meno muziejus MACRO ir Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacija (LIAA) pristatys „Rome–Vilnius Residency for Curators 2026“ – bandomąjį mainų projektą, skirtą skatinti dialogą tarp Romos ir Vilniaus meno scenų. Programoje taip pat numatytas Eglės Budvytytės dalyvavimas Venecijos bienalėje 2026 m. gegužę su filmų projektu, įkvėptu Marijos Gimbutienės tyrimų, bei klasikinės muzikos koncertų ciklas, skirtas M. K. Čiurlioniui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra pagrindinis šiuo metu Italijoje vykstančios Lietuvos kultūros programos akcentas?
Vienas iš pagrindinių akcentų yra Augusto Serapino projektas „Prižiūrėtojo kėdės“, pristatytas Bolonijos ART CITY meno mugėje, taip pat bendras visos programos tęstinumas.
- Augusto Serapino projektas „Prižiūrėtojo kėdės” (angl. Chair of Invigilator) eksponuojamas ART CITY meno mugėje Bolonijoje.
- Šios skulptūros, įkvėptos gelbėtojų postų, pirmą kartą pristatytos 2019 m. Venecijos meno bienalėje.
- Šį kartą kėdės, kurios yra maždaug dviejų metrų aukščio, įgauna naują paskirtį ir tampa skaitymo vietomis.
Kokie yra iniciatyvos „Cultura Lituana in Italia 2025-2026“ strateginiai tikslai?
Iniciatyva siekiama sustiprinti Lietuvos menininkų matomumą tarptautinėje arenoje ir užtikrinti ilgalaikius ryšius tarp abiejų šalių organizacijų.
- Sudaromos galimybės Lietuvos menininkams būti matomiems svarbiausiuose Italijos festivaliuose, muziejuose ir bienalėse.
- Siekiama stiprinti Lietuvos kultūros tarptautiškumą ir tarptautinę sklaidą.
- Sukuriamos galimybės ilgalaikiam dvišaliam ryšiui tarp Lietuvos ir Italijos organizacijų.
Kas inicijuoja ir organizuoja šią plačią Lietuvos kultūros programą Italijoje?
Programą organizuoja kelios pagrindinės institucijos, bendradarbiaujančios su Lietuvos diplomatiniais atstovais Italijoje.
- Programą inicijuoja ir organizuoja Lietuvos kultūros institutas.
- Prie organizavimo prisideda kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.
- Svarbus partneris yra Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje.
Iki kada tęsis „Cultura Lituana in Italia 2025-2026“ programa ir kokias meno sritis ji apima?
Programa, apimanti platų kultūros spektrą, tęsis iki šių metų rudens, užtikrinant Lietuvos kultūros matomumą Italijoje beveik visus metus.
- Programa prasidėjo pernai rugsėjo pabaigoje „Romaeuropa“ festivalyje ir truks iki šiemet spalio pradžios.
- Programą sudaro įvairūs renginiai, įskaitant parodas, koncertus, performansus ir menininkų rezidencijas.
- Sėkmingas programos startas jau įvyko Triesto kino festivalyje, kur apdovanojimą pelnė Vytauto Katkaus filmas „Svečias“.
Komentarai