Lietuvoje 2026 m. užsieniečių kvota baigta per pusmetį

Lietuvoje 2026 metų užsieniečių įdarbinimo kvota faktiškai pasibaigė dar metų viduryje: Migracijos departamentas nurodo, kad liepos pabaigoje iš 24 706 metinių kvotos vienetų jau panaudota 20 261, o dar 4 147 prašymai dar buvo svarstomi. Šis derinys sudaro apie 99 proc. metinės ribos. Tuo pat metu Valstybės duomenų agentūra fiksuoja 35 354 laisvas darbo vietas birželio mėnesį. Pagal ELTA pateiktą informaciją, šis neatitikimas reiškia, kad įmonės susiduria ne tik su leidimų procedūrų klausimu, bet ir su realia gamybos pajėgumo rizika.

Svarbiausi akcentai

Trūkumas labiausiai juntamas sektoriuose, kur jau dabar svarbios rankinės ir techninės kompetencijos
Po kvotos pasiekimo įdarbinimo kaina užsieniečiams nemažėja iki bazinio atlygio ir gali reikalauti plataus darbo vietos peržiūrėjimo
Verslo organizacijos ragina nedelsiant taikyti 2026 m. leidžiamus įstatymo lankstumo sprendimus
Vieno žmogaus naudojamų kvotos vienetų apskaita ir tolesnių sprendimų tvarka gali smarkiai pakeisti faktinę kvotos panaudojimo vaizdą

Vietinis darbo rinkos poveikis

Šaltinių nurodoma, kad laisvų darbo vietų stygius ypač aštrus apdirbamojoje gamyboje, transporto ir saugojimo, statybos, administracinės bei aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose. Šiose srityse įmonėms dažnai tenka situacija, kai darbo vieta lieka tuščia ne todėl, kad kandidato paklausa būtų išnykusi, o todėl, kad trūksta tinkamų specialistų iš vidaus rinkos.

Slenkstis 2 893,68 euro kaip operacinė kaina

Leidžiamo įsidarbinti įpareigojimo riba – ne mažesnis nei 1,2 šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atlygis – dabar sudaro 2 893,68 euro. Tai daro tiesioginę įtaką sektoriams, kuriuose darbo užmokestis yra didesnio lygio darbo jėgos grandinėje. LPK pavyzdyje nurodoma, kad vienoje pasaulinėje konkurencijoje veikiančioje bendrovėje, kuri galėtų priimti beveik šimtą specialistų, reikėtų pakelti darbo užmokesčio lygį apie 20 proc., o tai gali paliesti ne tik naujų, bet ir jau esančių, analogiško profilio darbuotojų atlyginimus. Tokia korekcija paliečia ir specialistus, ir vadovus.

LPK pateikiama praktika rodo, kad užsienio darbuotojo įdarbinimo kaina nėra vien alga: tenka dengti paieškos, dokumentų, kelionės, apgyvendinimo ir įvaikinimo ar mokymo sąnaudas. Pirmieji mėnesiai dažnai būna su žemesniu našumu, todėl trumpuoju laikotarpiu bendra našos įtaka didesnė. Panevėžyje veikiančios „Metalistas Group“ pavyzdyje minėtas atvejis rodo, kad užsienio specialistai sudaro apie ketvirtadalį grupės darbuotojų; šią įmonę šiuo metu susidomėtų apie 20 kvalifikuotų specialistų (suvirintojų-surinkėjų, staklių operatorių, šlapio dažymo specialistų ir kt.).

Lietuvoje 2026 m. užsieniečių kvota baigta per pusmetį

Kaip skaičiuojama kvotos naudojimo statistika

Svarbus šaltinyje pažymėtas detalumas: panaudotų kvotos vienetų skaičius neatspindi automatiškai to, kiek naujų darbuotojų realiai atvyko ar pradėjo dirbti. Tas pats asmuo per metus gali panaudoti daugiau nei vieną kvotos vienetą, pavyzdžiui, keičiant darbdavį ar atnaujinant prašymą po pertraukos. Ši praktika apsunkina tikslų pajėgumo vertinimą ir gali kurti klaidingą įspūdį apie realiai prieinamas jėgas.

Ką numato siūlomi sprendimai ir terminas iki metų pabaigos

Verslo organizacijos nurodo, kad šiemet nustatyta kvota lygi 0,9 proc. nuolatinių gyventojų, nors įstatymas leidžia ją padidinti iki 1,4 proc. LPK, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas su prašymu panaudoti įstatymo lankstumą, apsaugoti jau pradėtas įdarbinimo procedūras ir kompensuoti kvotos dalį, pradėtą 2025 m. paraiškų procese. Siūloma vienam asmeniui taikyti principą „vienas žmogus – vienas kvotos vienetas per metus“ ir viešai pateikti išsamesnę kvotos panaudojimo statistiką.

Kita aiški alternatyva – slenkstį sieti su konkrečia profesija, sektoriaus sąlygomis ar regionu, arba grąžinti darbo rinkos testą, jei Lietuvoje tikrai nėra atitinkamos kvalifikacijos vietinio specialistų. Ramintos Radavičienės vertinime akcentuojama, kad didžiausia rizika tenka eksportuojančioms įmonėms: jos negali tiesiogiai perkelti sąnaudų į galutinę kainą, todėl užsakymų netektis reiškia tiesioginį pajamų ir investicijų sumažėjimą ir ilgalaikę įtaką darbo vietų išsaugojimui. Jei iki metų pabaigos nebus aiškumo, dalis procesų gali sustoti ir negrįžtamai prarasti savo ritmą.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinių patikra

Tekstas parengtas remiantis pateiktais ELTA duomenimis ir cituojant įvardytas organizacijas, neįtraukiant papildomų nepatvirtintų išvadų.

Patikros

Patikrintas Migracijos departamento skaičius: 20 261 panaudotų ir 4 147 svarstomų kvotos v...
Patikrinta Valstybės duomenų agentūros užfiksuota 35 354 laisvų darbo vietų birželio stati...
Sulyginti LPK, „Metalistas Group“ teiginiai apie 2 893,68 euro slenkstį, kaštų augimą ir p...
Patikrinta teisinė riba – 0,9 proc. dabartinė kvotos vertė ir galimybė pagal mechanizmą di...

ELTA Nepriklausomas kontekstas