Valstybės kontrolė Seimui pateikė 2025 metų finansinių ataskaitų audito išvadas, kurios atskleidžia kritinę padėtį šalies finansų valdyme. Auditoriai negalėjo patvirtinti beveik pusės milijardo eurų vertės „Sodros“ išmokų teisingumo, o bendra neaiškios paskirties ar klaidingai apskaitytų lėšų suma valstybės mastu viršija 1,4 milijardo eurų.
Šios išvados rodo, kad sprendimai dėl viešųjų paslaugų, gynybos finansavimo ir socialinės paramos priimami remiantis duomenimis, kurių patikimumo nepriklausomi auditoriai negali garantuoti. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad be patikimų duomenų apie turtą ir įsipareigojimus valstybei tampa sudėtinga priimti teisingus sprendimus, o dalis problemų nesprendžiamos daugiau nei dešimtmetį.
Ką svarbu žinoti apie valstybės finansų auditą
- „Sodros“ spragos: Negalima patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų teisingumo.
- Biudžeto skaidrumas: 916,8 mln. Eur išlaidų neatskleista pagal jų tikrąją panaudojimo paskirtį.
- Sveikatos apsauga: Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sistemos nefiksuoja dalies gautinų sumų.
- Sisteminis aplaidumas: Valstybės turto apskaitos klaidos nustatomos jau 14 metų iš eilės.
„Sodros“ išmokų voratinklis ir nepatvirtinti milijonai
Didžiausią nerimą gyventojams kelia situacija Valstybiniame socialinio draudimo fonde. Dėl administravimo trūkumų auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę – tai reiškia, kad jie negali garantuoti, jog 454,9 mln. Eur motinystės ir vaiko priežiūros išmokų buvo apskaičiuotos ir išmokėtos teisingai.
Problemos neapsiriboja vien išmokomis. Nustatyta, kad „Sodros“ ataskaitose išlieka iškraipymų dėl neapskaitytų įsipareigojimų, susijusių su paskirtomis, bet gavėjų nepasiekusiomis lėšomis. Taip pat nustatyta, kad atidėtų socialinio draudimo įmokų administravimas neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo.
| Finansinis rodiklis | Nustatytas neatitikimas |
|---|---|
| „Sodros“ šeimos išmokos | 454,9 mln. Eur (negalima patvirtinti teisingumo) |
| Valstybės biudžeto išlaidos | 916,8 mln. Eur (neatskleista tikroji paskirtis) |
| Valstybės turto klaidos | Kartojasi 14 metų iš eilės |
| PSDF gautinos sumos | Nefiksuojami duomenys apie skolas fondui |
Sveikatos fondo spragos ir pacientų pavėžėjimo chaosas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinėse ataskaitose nustatyti trūkumai tiesiogiai susiję su informacinių sistemų netobulumu. Sistemos nefiksuoja dalies duomenų apie fondo gautinas sumas iš fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio šalių už Lietuvoje suteiktas paslaugas. Nors šios problemos buvo įvardytos dar 2021 metais, iki šiol jos nėra pašalintos.
Auditas taip pat iškėlė klausimų dėl pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo. Nustatyta trūkumų ne tik šioje srityje, bet ir kraujo bei jo komponentų tiekimo kainodaros reguliavime. Tai rodo, kad sveikatos apsaugos sistemoje lėšos gali būti naudojamos neefektyviai dėl aiškių kontrolės mechanizmų trūkumo.
Keturiolika metų besitęsiančios turto apskaitos klaidos
Valstybės kontrolė akcentuoja, kad valstybės turto apskaitos iškraipymai nustatomi jau keturioliktus metus iš eilės. Tai apima miško žemę, medynus, mineralinius išteklius ir infrastruktūros statinius. Kai valstybė tiksliai nežino, kokį turtą valdo ir kokia yra jo vertė, ilgalaikis planavimas tampa nepagrįstas.
Biudžeto vykdymo ataskaitose išlieka sisteminė problema: beveik milijardas eurų, skirtų darbo užmokesčiui, prekėms ar ilgalaikiam turtui įsigyti, apskaitoje neatspindi tikrosios jų paskirties. Tokia praktika mažina skaidrumą ir neleidžia visuomenei matyti, kur tiksliai nukeliauja jų sumokėti mokesčiai.
Reikalavimai skaidrumui: nuo Šaulių sąjungos iki ministerijų
Valstybės kontrolė pateikė griežtas rekomendacijas institucijoms. Krašto apsaugos ministerija įpareigota užtikrinti skaidrų Lietuvos šaulių sąjungai skiriamų lėšų naudojimą. Sveikatos apsaugos ministerija turi tobulinti pavėžėjimo paslaugų reglamentavimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – užkirsti kelią socialinių išmokų dubliavimuisi.
Lietuvos geologijos tarnybai nurodyta sukurti mineralinių išteklių apskaitos sistemą, o Nacionalinei žemės tarnybai – stiprinti IT kontrolę. Auditoriai pabrėžia, kad be sisteminių pokyčių ir aiškios vadovų atsakomybės pasitikėjimas valstybės finansais ir toliau mažės. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė šias išvadas Seime detaliau pristatys birželio 9 dieną.
Šaltinis: BNS
Komentarai