Lietuvos keliuose vis dar dominuoja nuosavi automobiliai, tačiau gyventojų požiūris į transporto priemonę kaip sėkmės simbolį sparčiai eižėja. Augančios išlaidos, nuolatinė priežiūra ir noras išlikti mobiliems skatina vairuotojus atsisakyti tradicinės nuosavybės ir rinktis prenumeratos paslaugas. Psichologai pastebi, kad tėvų kartai būdingas stiprus savininkiškumo jausmas užleidžia vietą pragmatiškam skaičiavimui.
Lietuva išlieka viena labiausiai motorizuotų ES šalių
Statistiniai duomenys rodo, kad lietuviai išlieka viena labiausiai automobilius mėgstančių tautų Europoje. Tūkstančiui gyventojų mūsų šalyje tenka maždaug 550–600 lengvųjų transporto priemonių, o pagal šį rodiklį Lietuva užima vienas pirmųjų vietų visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto šis gausus parkas atspindi ne tik poreikį judėti, bet ir giliai įsišaknijusią kultūrinę nuostatą.
Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pabrėžia, kad automobilis Lietuvoje ilgą laiką tarnavo kaip savotiškas socialinis pasas. Mūsų kultūroje įsitvirtinęs noras turėti – butą, namą, sodybą ir būtinai gerą automobilį – dažnai tampa būdu aplinkiniams pademonstruoti savo pasiekimus. Tačiau ši tendencija turi ir tamsiąją pusę: kai prabangus pirkinys įsigyjamas skaičiuojant paskutines santaupas ar prisiimant nepakeliamus lizingo įsipareigojimus, jis tampa vidinės nelaisvės simboliu.
Psichologinis lūžis tarp turėjimo ir demonstravimo
Ekspertų teigimu, tikroji asmenybės branda pasireiškia tada, kai nustojama konkuruoti su aplinka per materialius daiktus. Brandesnis žmogus vis rečiau gyvena dėl įspūdžio kitiems ir pradeda vertinti savo vidinę ramybę bei realią gyvenimo kokybę. Erikas Siudikas pastebi, kad Vakaruose statuso demonstravimo motyvas taip pat egzistuoja, tačiau ten gerokai labiau vertinamas praktiškumas.
Lietuvos visuomenėje vis dar gyvas jausmas, kad „gera mašina lygu sėkmingas žmogus“, tačiau šis stereotipas pamažu griūva. Vartotojų elgsenos pokyčius skatina ne tik psichologija, bet ir technologinė pažanga energetikos srityje – pavyzdžiui, vystomas žaliasis vandenilis Klaipėdoje rodo kryptį į tvaresnį ir efektyvesnį transporto parką, kur svarbiau tampa technologija, o ne blizgantis kėbulas.
Jaunoji karta prestižą keičia į lankstumą
Ryškiausi pokyčiai matomi tarp Y ir Z kartų atstovų. „Deloitte“ tyrimai patvirtina, kad jaunimui prestižas tampa antraeiliu dalyku, o pirmoje vietoje atsiduria kaina, patogumas ir lankstumas. Jaunesni vairuotojai dažniau kelia klausimą: ar man tikrai reikia turėti daiktą, ar man užtenka juo naudotis?
„Modus Mobility“ vadovė Ainė Martinkėnaitė-Martyniuk pastebi, kad automobilių prenumeratos rinka auga būtent dėl šio pragmatiško požiūrio. Vairuotojai nori išvengti techninės priežiūros rūpesčių, draudimo įmokų administravimo ir padangų keitimo procesų. Galimybė naudotis automobiliu lyg savu, bet be nuosavybės naštos, tampa vis patrauklesnė ne tik verslui, bet ir privatiems klientams.
Nuosavybės kaina tampa per didelė našta
Kiekvienas papildomas turtas ne tik suteikia galimybių, bet ir suvaržo. Didelis namas reikalauja išlaikymo, sodyba – nuolatinės priežiūros, o brangus automobilis – neplanuotų remonto išlaidų ir greito nuvertėjimo. Psichologas Erikas Siudikas tvirtina, kad mes dažnai klaidingai manome, jog daugiau turto reiškia daugiau laisvės, nors realybėje būna atvirkščiai.
Šiandien sėkmingas žmogus vis dažniau apibūdinamas ne per turimus daiktus, o per vidinę ramybę ir gebėjimą laisvai disponuoti savo laiku bei finansais. Automobilių nuomos ir prenumeratos modeliai atliepia šį poreikį, leisdami prognozuoti išlaidas ir išvengti finansinių staigmenų, kurios dažnai lydi senstančio nuosavo automobilio parką.
Šaltinis: ELTA
Komentarai