Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapis keičiasi: Aplinkos ministerija inicijuoja keturių draustinių plėtrą ir steigimą. Šie pokyčiai ne tik užtikrins retų rūšių išlikimą, bet ir atneš griežtus ūkinės veiklos bei kirtimų ribojimus specifinėse teritorijose.
Plečiamos saugomos teritorijos Dzūkijoje ir Suvalkijoje
Didžiausi pokyčiai laukia valstybinio Stračiūnų herpetologinio draustinio, kurio plotas didės net 76 hektarais. Po plėtros ši saugoma teritorija užims apie 100 ha plotą. Greta planuojama įsteigti ir tris visiškai naujus draustinius:
- Radyščiaus herpetologinį (apie 20 ha);
- Tyklės botaninį-zoologinį (apie 100 ha);
- Večių botaninį (apie 20 ha).
Šis sprendimas priimtas po to, kai Stračiūnų apylinkėse buvo aptiktos naujos balinių vėžlių bei raudonpilvių kūmučių radavietės. Taip pat čia identifikuotos europinės svarbos pelkėtų lapuočių miškų buveinės, kurios įtrauktos į ekologinį tinklą „Natura 2000“.
Griežti ribojimai: nuo kirtimų draudimo iki statybų blokavimo
Naujas statusas vietos miškams ir žemėms turės tiesioginę įtaką jų naudojimui. Šiuo metu šiose teritorijose vyrauja ūkiniai (IV grupės) miškai, tačiau įsteigus draustinius, didelė jų dalis bus priskirta IIA miškų grupei.
Tai reiškia esminius pokyčius savininkams ir valdytojams: bus visiškai draudžiami plynieji kirtimai, o medžių kirtimo amžius bus gerokai vėlesnis. Žemės ūkio paskirties sklypuose, ypač ganyklose ir šlapynėse, bus draudžiama arti žemę bei įrengti naujas melioracijos sistemas. Be to, visose draustinių teritorijose įsigalios naujų pastatų statybos draudimas.
Įsipareigojimas Europos Sąjungai
Šių draustinių steigimas nėra atsitiktinis – tai dalis Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinant ES Buveinių direktyvą. Pasak ministerijos atstovų, naujas statusas nustatys būtinas apsaugos priemones, kurios garantuos, kad retos augalų ir gyvūnų rūšys, tokios kaip Lietuvoje ypač retos medžiais apaugusios ganyklos, išliktų ateities kartoms.
Tyklės draustinyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas pelkių ir pelkinių miškų apsaugai, o Radyščiaus teritorija taps saugiu prieglobsčiu baliniams vėžliams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokios naujos saugomos teritorijos steigiamos Lietuvoje?
Aplinkos ministerija planuoja gerokai išplėsti esamą Stračiūnų draustinį bei įsteigti tris visiškai naujas saugomas vietoves.
- Stračiūnų herpetologinio draustinio plotas didės maždaug 76 ha.
- Bus įkurti nauji Radyščiaus, Tyklės bei Večių valstybiniai draustiniai.
- Bendra naujai planuojamų saugomų teritorijų erdvė užims apie 240 hektarų plotą.
Kaip šie pokyčiai paveiks ūkinę veiklą ir miškų kirtimą?
Įsteigus draustinius, šiose teritorijose bus taikomi griežtesni ribojimai siekiant apsaugoti gamtos vertybes.
- Dalis miškų bus priskirti IIA miškų grupei, kurioje visiškai draudžiami plynieji kirtimai.
- Žemės ūkio plotuose bus draudžiama arti žemę bei diegti naujas melioracijos sistemas.
- Saugomose teritorijose bus taikomas draudimas naujų pastatų statyboms.
Kodėl prireikė plėsti saugomas zonas būtent šiose vietovėse?
Sprendimas priimtas aptikus naujas retų gyvūnų radavietes ir siekiant įvykdyti tarptautinius gamtosaugos įsipareigojimus.
- Teritorijose aptikta naujų balinių vėžlių ir raudonpilvių kūmučių gyvenamųjų vietų.
- Steigimas tiesiogiai susijęs su ES Buveinių direktyvos įgyvendinimu ir „Natura 2000“ tinklo plėtra.
- Siekiama išsaugoti itin retas medžiais apaugusių ganyklų ir pelkėtų miškų buveines.
Kokių rezultatų tikimasi pasiekti suteikus šioms vietoms draustinių statusą?
Pagrindinis tikslas yra užtikrinti ilgalaikį biologinės įvairovės išlikimą ir gerą gamtos būklę.
- Bus įtvirtintos būtinosios apsaugos priemonės, kurios sustabdys vertingų buveinių nykimą.
- Dėl ribojimų miškų ūkyje bus užtikrintas vėlesnis kertamų medžių amžius.
- Bus sukurta saugi aplinka Lietuvos raudonosios knygos rūšims sėkmingai daugintis ir plisti.
Komentarai