Lietuvoje po infarkto sveikti vien poilsiu nepakanka

Po miokardo infarkto ar kito rimto širdies sutrikimo išrašymas iš ligoninės daugeliui atrodo kaip finišas. Gydymas stabilizuoja būklę, tačiau grįžus namo prasideda ilgesnis etapas: reikia atgauti fizinį pajėgumą, išmokti atpažinti kūno signalus ir saugiai keisti kasdienius įpročius.

„Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, kardiologinės reabilitacijos specialistė Kristina Kazlauskienė sako, kad dažna klaida po širdies įvykio yra pasyvus laukimas. Vien vaistų ir poilsio dažnai nepakanka, jei žmogus nekeičia fizinio aktyvumo, mitybos, rūkymo, streso valdymo ir kitų rizikos veiksnių.

Po ligoninės dažnai grįžta ne tik silpnumas, bet ir baimė

Infarktas daugeliui tampa riba tarp ankstesnio ir naujo gyvenimo ritmo. Net tada, kai ūmi būklė suvaldyta, namuose žmogus gali jausti nerimą, mirties baimę, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą ar kraujospūdžio svyravimus.

Pasak K. Kazlauskienės, dalis pacientų dėl šių pojūčių ima vengti judėjimo. Kiti elgiasi priešingai: stengiasi kuo greičiau grįžti prie buvusio tempo ir per anksti apkrauna organizmą. Abu kraštutinumai gali trukdyti atsigauti.

Saugus kelias paprastai yra laipsniškas. Po širdies įvykio žmogui reikia ne spėlioti, kiek krūvio jis gali pakelti, o remtis gydytojų įvertinimu, tyrimais ir aiškiomis ribomis.

Didžiausia klaida – tikėtis, kad širdis atsigaus savaime

Gydytoja pabrėžia, kad širdies raumuo stiprinamas reguliariu darbu. Poilsis būtinas, vaistai turi būti vartojami taip, kaip paskirta, tačiau ilgalaikiam rezultatui reikia nuoseklaus fizinio aktyvumo ir rizikos veiksnių kontrolės.

Kardiologinė reabilitacija padeda pereiti nuo baimės prie valdomo plano. Joje vertinama ligos eiga, atlikti tyrimai, bendra fizinė būklė, kraujospūdis, pulsas, dusulys, ištvermė ir galimi ritmo sutrikimai.

Toks planas ypač svarbus žmonėms, kurie po infarkto jaučiasi nesaugiai net lipdami laiptais ar eidami greitesniu žingsniu. Reabilitacijos tikslas nėra priversti žmogų sportuoti per jėgą. Ji padeda suprasti, koks krūvis konkrečiam pacientui yra saugus, kada reikia sustoti ir kaip pamažu didinti pajėgumą.

Prižiūrimos treniruotės parodo saugias ribas

Šiuolaikinėje kardiologinėje reabilitacijoje fizinis krūvis nebėra parenkamas vien pagal bendrą patarimą „daugiau vaikščioti“. Pacientams gali būti atliekami kardiopulmoniniai fizinio krūvio tyrimai, VO2max ar spiroergometrijos vertinimas. Jie padeda nustatyti fizinį pajėgumą ir treniruojamą pulsą.

Lietuvoje po infarkto sveikti vien poilsiu nepakanka

Treniruočių metu gali būti stebima elektrokardiograma, širdies susitraukimų dažnis ir organizmo reakcija į krūvį. Tai leidžia matyti, ar krūvis nesukelia pavojingų ritmo ar kraujotakos pokyčių.

Praktikoje reabilitacijos programa dažnai apima intervalines kardio treniruotes, ištvermės pratimus, vėliau – jėgos pratimus. Krūvis didinamas palaipsniui, o žmogus mokosi ne tik atlikti pratimus, bet ir savarankiškai sekti savo savijautą.

Kasdieniai žingsniai po infarkto turi būti nuoseklūs

Po širdies ligų atsigavimą labiausiai veikia reguliarumas. Šaltinyje nurodoma, kad 30–60 minučių fizinio aktyvumo bent tris kartus per savaitę gali reikšmingai pagerinti būklę ir mažinti ligos pasikartojimo riziką, tačiau konkretus krūvis turi būti derinamas individualiai.

Praktiniai žingsniai po miokardo infarkto paprastai prasideda nuo paskirtų vaistų vartojimo režimo laikymosi ir kontrolinių vizitų. Kartu verta aptarti su gydytoju, kada pradėti judėti aktyviau, koks pulsas treniruotės metu yra tinkamas ir kokie simptomai turėtų sustabdyti krūvį.

Gyvenimo būdo keitimas apima rūkymo atsisakymą, mitybos korekciją, svorio, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolę, miego režimą bei streso valdymą. Šie pokyčiai dažnai atrodo mažiau matomi nei operacija ar procedūra, bet būtent jie lemia, ar širdies liga bus valdoma ilgą laiką.

Simptomai, dėl kurių nereikėtų laukti

Po infarkto nereikėtų ignoruoti naujo ar stiprėjančio krūtinės skausmo, dusulio ramybės metu, alpimo, staigaus silpnumo, ryškaus širdies plakimo, neįprasto prakaitavimo ar didelių kraujospūdžio svyravimų. Tokiais atvejais reikia kreiptis į medikus pagal skubumą.

Jei fizinio aktyvumo metu atsiranda spaudimas krūtinėje, stiprus oro trūkumas, galvos svaigimas ar nereguliarus širdies plakimas, treniruotę reikia nutraukti ir aptarti simptomus su gydytoju. Kardiologinė reabilitacija skirta tam, kad žmogus grįžtų į kasdienybę ne bandymų ir klaidų būdu, o pagal aiškiai pamatuotas saugias ribas.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas remiantis šaltinyje pateiktais gydytojos komentarais ir aiškiai atskiriant bendras rekomendacijas nuo individualaus gydymo poreikio.

Patikros

Patikrinta, kad šaltinyje minima miokardo infarkto ir kardiologinės reabilitacijos tema.
Išlaikyta gydytojos Kristinos Kazlauskienės ekspertinė pozicija.
Medicininiai patarimai suformuluoti atsargiai, nenurodant individualaus gydymo plano.
Geografinė aprėptis priskirta Lietuvai, nes tai nėra vietos savivaldybės pranešimas.

BNS pranešimas Ieškoti papildomo konteksto