Nauja mokykla, studijos ar persikėlimas į kitą miestą pakeičia daugiau nei adresą ar dienotvarkę. Tenka susipažinti su žmonėmis, perprasti naują aplinką ir kartu atlikti įprastas pareigas. Jei ryšiai mezgasi lėčiau, gali kilti vienišumas, nerimas ar abejonė, ar apskritai pavyks pritapti.
Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Akvilė Geležinytė pabrėžia, kad net lauktas pokytis gali kelti įtampą. Prisitaikymas nėra lenktynės: spaudimas kuo greičiau tapti savu tarp naujų žmonių kartais tik padidina emocinį krūvį. Jos patarimai padeda atskirti įprastą naujos pradžios diskomfortą nuo sunkumų, dėl kurių verta ieškoti pagalbos.
Kodėl pirmosios savaitės gali būti sunkios
Pradėjus mokytis ar gyventi kitur, vienu metu keičiasi kelios gyvenimo sritys. Reikia susigaudyti naujoje kasdienybėje, prisitaikyti prie kitų žmonių ir naujų atsakomybių. Pasak A. Geležinytės, kuo daugiau tokių pokyčių, tuo daugiau pastangų gali prireikti jiems priimti. Įtampa ar neužtikrintumas šiame etape savaime nereiškia, kad pasirinkimas buvo klaidingas.
Žmonės prie pokyčių pripranta skirtingu tempu. Tam įtakos turi pasitikėjimas savimi, turimi socialiniai ryšiai, asmenybės ypatumai ir ankstesnė patirtis. Pavyzdžiui, anksčiau bendraamžių atstūmimą patyręs žmogus gali jautriau reaguoti į dviprasmišką situaciją. Neatsakytą žinutę lengva palaikyti nenoru bendrauti, nors jos priežastis gali būti visai kita.
Dėl to naudinga neskubėti iš vieno nemalonaus pokalbio ar tylos padaryti išvados apie visus būsimus santykius. Pirmosios savaitės parodo tik pradžią, o artimesniam ryšiui paprastai reikia progų susitikti ir kalbėtis dar kartą.
Noras pritapti bet kokia kaina gali atitolinti nuo kitų
Kai labai norisi būti priimtam, gali kilti pagunda nutylėti savo nuomonę, elgtis sau nebūdingu būdu ar sutikti su tuo, kas prieštarauja savo vertybėms. A. Geležinytė įvardija tokį spaudimą kaip vieną iš kliūčių prisitaikyti. Bandymas patikti visiems reikalauja pastangų būtent tada, kai jų jau reikia naujai aplinkai pažinti.

Kita kliūtis – laukti, kol pirmą žingsnį visada žengs kiti. Psichologė siūlo švelniai paskatinti save įsitraukti į socialines situacijas sau priimtinu būdu. Tai nereiškia pareigos iškart tapti itin bendraujančiam. Pakanka pasirinkti tokį žingsnį, kurį iš tiesų įmanoma žengti, ir nevertinti savo pažangos pagal tai, kiek artimų draugų atsirado per pirmąsias savaites.
Jei kiti, regis, jau turi savo ratą, palyginimas taip pat gali klaidinti. Iš šalies ne visada matyti, kaip jie jaučiasi ir kokių sunkumų patiria. Lėčiau užsimezgantys santykiai nėra įrodymas, kad naujoje vietoje nepritapsite.
Ryšį lengviau kurti mažais, pakartojamais žingsniais
Kai artimesnių pažinčių dar nėra, verta pradėti nuo konkretaus ir nedidelio veiksmo: užkalbinti vieną žmogų. Kitas žingsnis gali būti pokalbio pratęsimas vėliau. Tokia pradžia palieka vietos pažinčiai augti, užuot iš vieno susitikimo tikėjusis artimos draugystės.
A. Geležinytė pataria rinktis veiklas, kuriose galima pakartotinai sutikti tuos pačius žmones. Tai gali būti būrelis, savanorystė, organizacija ar grupinės treniruotės. Reguliarūs susitikimai suteikia daugiau progų palaipsniui susipažinti, o bendra veikla gali padėti pradėti pokalbį.
Gali padėti ir pokalbis su žmogumi, kuris pats neseniai pradėjo mokytis, studijuoti ar gyventi naujoje vietoje. Sužinojus, kad kitiems taip pat nelengva, vienišumo jausmas gali sumažėti. Vis dėlto nereikia tikėtis, kad vienas pokalbis išspręs visus prisitaikymo sunkumus: ryšiams užmegzti ir aplinkai pažinti gali prireikti laiko.

Artimųjų palaikymas prasideda nuo klausymo
Jei sunku artimam žmogui, pirmiausia verta pasidomėti, kaip jis jaučiasi, ir išklausyti jo patirtį. Skubus raginimas „tiesiog susirasti draugų“ gali prasilenkti su tuo, ko jam tuo metu reikia. Psichologės teigimu, dažnai naudingiau paklausti, kaip būtų galima padėti, užuot iš karto siūlius sprendimą.
Artimieji gali pripažinti, kad žmogui šiuo metu nelengva, ir priminti, jog įtampa pasikeitus aplinkai gali būti natūrali. Jei jis anksčiau patyrė emocinių sunkumų, galima kartu prisiminti, kas tada padėjo, ir aptarti, kur kreiptis, jei sunkumai stiprėtų. Šaltinyje kaip galimos pagalbos vietos minimi psichikos sveikatos centras ir emocinės paramos linija.
Pagalbos ieškoti verta vertinant poveikį kasdienybei
Vieno termino, per kurį žmogus turėtų pritapti, nėra. Vienam pakanka kelių savaičių ar mėnesio, kitam reikia gerokai daugiau laiko. A. Geležinytė siūlo stebėti ne vien praėjusį laiką, bet ir tai, ar sunkumai stiprėja bei kaip jie veikia kasdienį gyvenimą.
Jei didėja nerimas ar įtampa, prislėgta nuotaika, sutrinka miegas, sunkiau susikaupti arba mintys vis dažniau sukasi apie patiriamus sunkumus, verta ieškoti pagalbos. Pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu naudinga ir tada, kai tampa sunku mokytis, dirbti, palaikyti santykius ar pasirūpinti savimi.
Parengta pagal BNS paskelbtą pokalbį su medicinos psichologe Akvile Geležinyte.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Apie šį tekstą
Praktiniai žingsniai išdėstyti remiantis BNS paskelbtais medicinos psichologės Akvilės Geležinytės komentarais.
- Patikrinta, kad patarimai dėl pažinčių mezgimo atitinka šaltinyje pateiktus pavyzdžius.
- Pagalbos paieškos požymiai perteikti pagal specialistės įvardytą poveikį kasdieniam gyveni...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-06 08:17
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai