Gramatinės klaidos ir keistos formuluotės ilgą laiką buvo vieni lengviausiai pastebimų sukčių žinučių požymių. Tačiau dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti sklandžius, mandagius ir konkrečiai situacijai pritaikytus SMS pranešimus bei el. laiškus. Todėl saugumas vis dažniau priklauso ne nuo teksto kokybės, o nuo to, kokio veiksmo prašoma.
Prieš spaudžiant netikėtą nuorodą ar tvirtinant mokėjimą verta sustoti ir patikrinti informaciją oficialioje banko, kurjerio ar institucijos svetainėje arba programėlėje.
Kodėl taisyklinga žinutė nebėra patikimumo ženklas
„Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius teigia, kad DI sukčiams padeda greitai perrašyti tą patį scenarijų skirtingoms auditorijoms. Žinutė gali atrodyti kaip profesionalus banko, kurjerio, valstybės institucijos ar paslaugų teikėjo pranešimas.
Vietoje vieno bendro teksto piktavaliai gali naudoti dešimtis skirtingų formuluočių. Jos pritaikomos prie aktualių temų – siuntų pristatymo, pajamų deklaravimo, pensijų kaupimo pokyčių ar neva įtartino prisijungimo. Dėl to taisyklinga kalba, mandagus kreipinys ar oficialus tonas savaime nepatvirtina, kad pranešimas tikras.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2025 metais sukčiavimas sudarė 44 proc. visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje. Per metus Lietuvoje sustabdyta apie 13 mln. apgaulingų skambučių ir beveik 6 mln. suklastotų trumpųjų žinučių.

Kokie prašymai turėtų sukelti įtarimą
Įtartiną pranešimą reikėtų vertinti kaip situaciją, o ne vien kaip tekstą. Pagrindinis klausimas – kodėl žmogaus prašoma veikti būtent dabar, per gautą nuorodą ir tokiu būdu.
Didesnę riziką kelia žinutės, kuriose prašoma:
- prisijungti prie banko ar kitos paskyros;
- suvesti banko kortelės duomenis;
- patvirtinti mokėjimą;
- įvesti „Smart-ID“ arba mobiliojo parašo kodus;
- atnaujinti asmeninę informaciją;
- atsisiųsti priedą;
- pateikti vardą, gyvenamąją vietą, amžių ar duomenis apie artimuosius.
Atsargiai reikėtų vertinti ir dirbtinai kuriamą skubą. Formuluotės apie netrukus blokuojamą paskyrą, nepavykusį mokėjimą, grąžinamą siuntą ar veiksmus per 30 minučių skirtos paskatinti automatinę reakciją. Net iš pažiūros nereikšmingi asmens duomenys gali būti panaudoti kuriant kitą, labiau suasmenintą sukčiavimo scenarijų.
Plačiau apie panašias schemas skaitykite kaip atpažinti sukčių naudojamas DI pinkles.

Kaip patikrinti gautą SMS ar el. laišką
Netikėtame pranešime esančios nuorodos spausti nereikėtų, net jei žinutė parašyta taisyklingai ir joje naudojamas oficialus tonas. Jei pranešimas neva atėjo iš banko, kurjerio ar institucijos, saugiausia savarankiškai atsidaryti jų oficialią svetainę arba programėlę.
Pavyzdžiui, prašymas sumokėti už siuntą turėtų būti matomas siuntos sekimo sistemoje, o banko įspėjimas – banko programėlėje. Kilus abejonėms, klientų aptarnavimo numerį reikėtų susirasti pačiam, o ne naudoti žinutėje pateiktus kontaktus. Tokia patikra padeda įvertinti ne tik kalbą, bet ir tai, ar pranešime nurodyta situacija egzistuoja oficialiame kanale.
Panašių apgaulių pasitaiko ir netikruose pranešimuose apie siuntas – ką patikrinti prieš mokant ar spaudžiant nuorodą.
Ką daryti, jei jau paspaudėte nuorodą
Įtartinos žinutės nereikėtų persiųsti kitiems, į ją atsakyti ar toliau spausti joje esančius elementus. Jei buvo suvesti prisijungimo duomenys arba patvirtintas mokėjimas, būtina nedelsiant susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius, informuoti paslaugos teikėją ir kreiptis į policiją.
Svarbiausias pokytis – klaidų nebuvimas nebėra priežastis pasitikėti žinute. Sprendimą reikėtų grįsti savarankiška patikra oficialiame kanale ir vengti veiksmų, kuriuos pranešimas ragina atlikti skubiai.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Straipsnyje atskirtos ELTA pateiktos eksperto įžvalgos, NKSC statistika ir praktiniai saugumo veiksmai.
- Patikrinta, kad 2025 metų statistika priskirta Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
- Atskirtos Lino Marcinkevičiaus citatos ir praktinės rekomendacijos.
- Patikrinta, kad pateikti veiksmai apsiriboja žinutės siuntėjo, nuorodos ir oficialių kanal...
- Nenaudotos išorės nuorodos ar nepatvirtinti papildomi faktai.
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-30 08:49
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai