Lietuvoje vaikų statusą keičia virtualūs skinai

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS pateiktą šaltinio medžiagą. Publikacijos tema aktuali tėvams, kurių vaikai žaidžia „Roblox“, „Fortnite“, „Minecraft Marketplace“ ar kitose virtualiose bendruomenėse.

Vaiko prašymas nupirkti skiną žaidime dažnam suaugusiajam skamba kaip kaprizas. Daikto nėra spintoje, jo negalima perduoti iš rankų į rankas, o pinigai išleidžiami akimirksniu. Tačiau vaikui tas pirkinys gali reikšti ne tik gražesnį avatarą, bet ir vietą bendraamžių grupėje.

Anksčiau statusą klasėje galėjo lemti sportbačiai, kuprinė ar telefonas. Dabar dalis šio spaudimo persikėlė į ekranus: kas turi retesnį „Roblox“ skiną, geriau atrodančią „Fortnite“ aprangą ar brangesnį „Counter-Strike 2“ daiktą, tas žaidimų aplinkoje gali jaustis labiau pastebimas. Vaikui, kuris to neturi, rizika būti pašieptam tampa labai reali.

Tėvų dilema prasideda nuo vieno pirkinio

Kai vaikas sako „visi klasėje turi, tik aš ne“, tėvai dažnai girdi spaudimą išleisti pinigus. Vaikas tuo metu gali kalbėti apie baimę būti išstumtam. Šios dvi realybės susikerta prie banko kortelės.

Griežtas „ne“ kartais būtinas, ypač kai pirkiniai tampa nekontroliuojami. Vis dėlto automatinis atmetimas gali uždaryti pokalbį. Vaikas tada išmoksta ne aiškinti, kas vyksta, o slėpti, prašyti draugų, naudoti dovanų korteles ar ieškoti kitų kelių.

Naudingesnis pirmas klausimas yra ne „kam tau ta nesąmonė?“, o „kas pasikeis žaidime, jeigu tai turėsi?“. Atsakymas gali parodyti, ar kalbama apie norą pasipuošti avatarą, ar apie konkretų bendraamžių spaudimą.

Kiek kainuoja Robux ir kiti virtualūs pirkiniai

Vienas populiariausių vaikų prašymų susijęs su „Roblox“ valiuta Robux. Mažiausias paketas, nurodomas šaltinio medžiagoje, kainuoja apie 4,99 euro už 400 Robux. 800 Robux paketas siekia apie 9,99 euro, 1,7 tūkst. Robux – apie 19,99 euro, o 4,5 tūkst. Robux gali kainuoti apie 49,99 euro.

Panašūs modeliai veikia ir kitur. „Fortnite“ turi V-Bucks, už kuriuos perkami skinai ir kiti priedai. „Minecraft Marketplace“ siūlo pasaulius, tekstūrų paketus ir personažų išvaizdą. „Counter-Strike 2“ skinų rinka kai kuriais atvejais tampa spekuliacine ekonomika, kur retesni daiktai vertinami šimtais ar net tūkstančiais eurų.

Tėvams verta atskirti vienkartinį sutartą pirkinį nuo įpročio nuolat reaguoti į kiekvieną žaidimo pasiūlymą. Žaidimų kūrėjai naudoja riboto laiko pasiūlymus, sezoninius leidimus ir vizualiai išskirtinius daiktus, todėl vaikui sunku pačiam įvertinti, kur baigiasi pramoga ir prasideda spaudimas.

Virtualus daiktas gali tapti patyčių priežastimi

„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pabrėžia, kad žaidimų kūrėjai gerai supranta žmogaus norą priklausyti grupei. Vaikams šis noras ypač stiprus, nes bendraamžių pripažinimas dažnai atrodo svarbesnis už suaugusiųjų paaiškinimus.

Elektroninės patyčios nėra atskiras pasaulis nuo mokyklos. „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė atkreipia dėmesį, kad vaikai virtualioje erdvėje susitinka su tais pačiais bendraamžiais, su kuriais mokosi, draugauja ar konfliktuoja realybėje.

Žaidimuose patyčios gali atrodyti kitaip nei koridoriuje. Vaikas gali būti vadinamas „noobu“ ar NPC, išmetamas iš komandos, užverčiamas žinutėmis, ignoruojamas arba tyčia trukdomas žaisti. Kartais konfliktas dėl skino ar pavogto virtualaus daikto persikelia į mokyklą.

Berniukų signalai dažnai lieka nepastebėti

Šaltinio medžiagoje ekspertės išskiria ir lyčių skirtumus. Mergaites dažniau veikia socialinių tinklų išvaizdos standartai, o berniukai dažniau patiria spaudimą uždarose žaidimų bendruomenėse. Ten tėvams sunkiau pamatyti pokalbius, taisykles ir grupės hierarchiją.

E. Tamulionytė pažymi, kad berniukai į „Vaikų liniją“ pagalbos kreipiasi net dažniau nei mergaitės, nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad jie mažiau kalba apie emocijas. Tėvams verta stebėti elgesio pokyčius: vaikas staiga nebenori žaisti mėgto žaidimo, vengia senų draugų, pyksta po prisijungimo arba labai nerimauja dėl vieno konkretaus pirkinio.

Tokie ženklai nereiškia, kad reikia iškart konfiskuoti įrenginį. Pirmiausia verta suprasti, kas įvyko: ar buvo konfliktas, ar vaikas prarado daiktą, ar jaučia spaudimą pirkti, ar bijo būti išjuoktas.

Ribos turi būti aiškios, bet ne aklos

Praktiška šeimos taisyklė gali būti mėnesio limitas žaidimams, iš anksto aptartas su vaiku. Limitas turi būti toks, kurio tėvai laikosi nuosekliai, o vaikas supranta, kad pinigai žaidime yra tokie pat tikri kaip parduotuvėje.

Prieš perkant verta paprašyti vaiko parodyti, ką jis nori įsigyti, kiek tai kainuoja ir kodėl jam to reikia dabar. Jeigu atsakymas susijęs su patyčiomis ar grasinimais, sprendimas neturėtų apsiriboti pirkiniu. Reikia kalbėtis apie saugumą, blokuoti skriaudėjus, fiksuoti žinutes, pranešti platformai, o prireikus įtraukti mokyklą.

Vaikui galima leisti turėti vieną sutartą pirkinį, bet kartu mokyti išbūti situacijoje, kai ne viskas perkama iškart. Tai finansinio raštingumo dalis: palyginti kainas, skaičiuoti, kiek realių daiktų ar veiklų kainuoja tas pats Robux ar V-Bucks paketas, ir atpažinti draugų spaudimą.

Kilus emociniams sunkumams ar patyčioms, vaikai ir paaugliai gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116 111 arba internetu. Šaltinio duomenimis, „Vaikų linija“ šiemet įgijo patikimo pranešėjo statusą, kuris turėtų padėti greičiau reaguoti į patyčias socialiniuose tinkluose ir virtualiose platformose.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Redakcija informaciją suformavo kaip praktinį gidą tėvams, remdamasi šaltinyje pateiktais ekspertų komentarais, kainų pavyzdžiais ir pagalbos kontaktais.

Patikros

Patikrinta, kad geografinė aprėptis yra nacionalinė, todėl vieta nurodyta kaip Lietuva.
Išlaikyti šaltinyje minimi Robux kainų intervalai ir žaidimų valiutų pavyzdžiai.
Atskirti ekspertų komentarai nuo praktinių redakcinių patarimų tėvams.
Įtrauktas šaltinyje nurodytas pagalbos vaikams kontaktas 116 111.

BNS Ieškoti papildomo konteksto