Lietuvoje vasaros sportas dažnai baigiasi traumomis

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų šiltuoju metų laiku yra patyrę traumą aktyviai leisdami laisvalaikį. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad tokią patirtį nurodė 35 proc. apklaustųjų, o 15 proc. dėl traumos teko kreiptis medicininės pagalbos.

Šie skaičiai nereiškia, kad padelis, krepšinis, bėgimas ar dviračiai savaime yra pavojingi. Specialistai akcentuoja kitą priežastį: po pasyvesnės žiemos žmonės dažnai grįžta į aikšteles ir takus taip, lyg kūnas vis dar būtų ankstesnės formos.

Gerosnaujienos.lt redakcija šią informaciją parengė pagal BNS paskelbtą šaltinio medžiagą ir specialistų komentarus. Straipsnyje pateikiami praktiniai signalai, kada skausmas po krūvio dar gali būti įprastas, o kada verta stabtelėti ir kreiptis pagalbos.

35 proc. gyventojų vasarą patiria aktyvaus laisvalaikio traumų

Draudimo bendrovės duomenimis, kasmet Lietuvoje fiksuojama daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų traumų atvejų. Dažniausiai minimi raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimai, minkštųjų audinių pažeidimai, kaulų lūžiai ir sąnarių traumos.

Šiltuoju sezonu traumų spektras išsiplečia, nes žmonės daugiau juda lauke: žaidžia krepšinį, futbolą po pertraukos, paplūdimio tinklinį, sėda ant dviračių, paspirtukų, bėga ar leidžiasi į žygius. Kiekviena veikla turi savų apkrovų, tačiau bendra rizika dažniausiai atsiranda tada, kai krūvis padidinamas per greitai.

Kineziterapeutė Indrė Kalnutė teigia, kad nereikėtų išskirti vienos sporto šakos kaip savaime traumuojančios. Pasak jos, daugiau lemia tai, kaip žmogus į tą veiklą grįžta: kūnas ir nervų sistema ne visada spėja prisitaikyti prie staiga padidėjusio tempo.

Padelis išpopuliarėjo greičiau nei dalies žaidėjų pasirengimas

Padelis pastaraisiais metais Lietuvoje tapo itin matomas: jį renkasi ir reguliariai sportuojantys žmonės, ir tie, kurie po ilgesnės pertraukos ieško socialaus, greito žaidimo. Būtent prieinamumo įspūdis gali suklaidinti.

Lietuvoje vasaros sportas dažnai baigiasi traumomis

Mažesnėje aikštelėje žaidimas vyksta greitai, tenka staigiai stabdyti, keisti kryptį, suktis, sprintuoti, smūgiuoti virš galvos ir reaguoti į kamuolį nuo sienų. Tai apkrauna čiurnas, kelius, pėdas, nugarą, pečius, alkūnes ir riešus.

I. Kalnutė padelį lygina su kelių sporto šakų deriniu: kaip tenise, čia kartojami raketės smūgiai apkrauna petį, alkūnę ir riešą, o kaip krepšinyje, dažni sustojimai ir krypties keitimai didina čiurnų bei kelių traumų riziką.

Plačiau apie tai, kodėl judesio kokybė saugo nuo traumų, yra kalbėję ir sporto medicinos specialistai.

Skirtingos veiklos apkrauna skirtingas kūno vietas

Kontaktinėse sporto šakose, tokiose kaip krepšinis, futbolas ar paplūdimio tinklinis, dažniau pasitaiko čiurnų patempimų, kelio raiščių ar meniskų pažeidimų. Šiose veiklose riziką didina šuoliai, nusileidimai, kontaktas su kitais žaidėjais ir staigūs krypties pokyčiai.

Važiuojant dviračiais, paspirtukais ar riedučiais dažnesnės kritimų traumos. Jos gali baigtis minkštųjų audinių sumušimais, lūžiais ar sąnarių pažeidimais, ypač kai važiuojama didesniu greičiu arba neįvertinus dangos.

Bėgimas ir žygiai dažniau siejami su perkrovos traumomis. Tai gali būti Achilo sausgyslės dirginimas, kelio skausmai, pėdos ar blauzdikaulio stresinės reakcijos. Tokios problemos kartais kaupiasi palaipsniui, todėl pirmieji signalai lengvai nurašomi nuovargiui.

Kada raumenų skausmas jau panašus į traumą

Po fizinio krūvio atsiradęs raumenų jautrumas nebūtinai reiškia traumą. Įprastas maudimas dažniausiai pasireiškia po 12–24 valandų, stipriausias būna po 24–72 valandų ir per kelias dienas silpnėja.

Traumos požymiai kitokie: skausmas aštrus, duriantis, atsiranda staiga arba aiškiai laikosi vienoje vietoje. Nerimą kelia ir tinimas, riboti judesiai, skausmo stiprėjimas judant arba būklė, kuri nepraeina per 5–7 dienas.

„Normalus raumenų skausmas su laiku silpnėja, o trauminis skausmas dažniausiai išlieka arba stiprėja“, – sako I. Kalnutė. Ji priduria, kad per didelį krūvį išduoda ir nervų sistema: prastesnis miegas, lėtesnis atsistatymas, dirglumas, sumažėjusi motyvacija, apetito pokyčiai ar dažnesni peršalimai.

Saugesnis grįžimas prasideda nuo mažesnio krūvio

Po žiemos ar ilgesnės pertraukos kūnas dažnai būna praradęs dalį raumenų jėgos, ištvermės ir gebėjimo toleruoti apkrovą. Prastėja koordinacija, reakcijos greitis ir kūno padėties jutimas erdvėje, todėl judesiai tampa mažiau tikslūs.

Praktinis žingsnis paprastas: pirmąsias savaites krūvį didinti palaipsniui, nepulti kartoti ankstesnių rezultatų ir skirti laiko apšilimui. Ne mažiau reikalingas atsistatymas tarp treniruočių, ypač jei sportuojama kelias dienas iš eilės.

Avalynė, danga ir inventorius padeda, tačiau jie neatstoja pasirengusio kūno. Net tinkami bateliai neapsaugos, jei krūvis bus per didelis, o sąnariai, raumenys ir nervų sistema dar nepasiruošę valdyti staigių apkrovų.

„Traumų prevencijoje svarbiausias veiksnys vis tiek išlieka pats žmogus – jo judesių kokybė, jėga, mobilumas, koordinacija ir nervų sistemos pasirengimas valdyti apkrovas“, – pabrėžia I. Kalnutė.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Redakcija rėmėsi BNS paskelbta medžiaga, kurioje pateikti tyrimo duomenys ir specialistų komentarai apie šiltojo sezono traumas.

Patikros

Patikrinta, kad geografinė aprėptis yra nacionalinė, todėl vieta nurodyta kaip Lietuva.
Atskirtas tyrimo rodiklis nuo specialistų interpretacijų, nepervertinant vienos sporto šak...
Išlaikyti konkretūs šaltinyje minimi traumų požymiai ir 5–7 dienų stebėjimo riba.
Straipsnyje neįtrauktos išorinės nuorodos, nes jų nebuvo pateikta redakciniame brief'e.

BNS Ieškoti papildomo konteksto