88 proc. apklaustų 18–29 metų jaunuolių teigia tikrai arba greičiausiai turintys žmogų, kuriam galėtų atvirai papasakoti apie savo emocinę savijautą. Tačiau beveik 8 proc. šios amžiaus grupės respondentų per pastaruosius 12 mėnesių su kitu žmogumi apie tai apskritai nekalbėjo. „Tele2“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys primena: galimybė atsiverti ir įvykęs pokalbis yra skirtingi dalykai.
„Jaunimo linijos“ psichologė Ieva Plauškutė aiškina, kad pradėti kalbėti gali trukdyti pažeidžiamumo jausmas, gėda ar sunkumas įvardyti savo būseną. Jos pateikti pokalbio pavyzdžiai skirti tiek norinčiam atsiverti žmogui, tiek artimajam, kuris pastebi pasikeitusį bendravimą.
Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal ELTA paskelbtą pranešimą spaudai.
88 proc. turi pašnekovą, tačiau tai neparodo, ar jam atsiveria
Tyrime nurodyti 88 proc. apima du atsakymus: žmogų atviram pokalbiui respondentai turi „tikrai“ arba „greičiausiai“. Šis skaičius nusako jų vertinamą galimybę kreiptis į kitą žmogų, tačiau neatskleidžia, kaip dažnai jie tai daro ir ar pokalbis suteikia laukiamą palaikymą.
Beveik 8 proc. rodiklis atsako į kitą klausimą – ar per metus apskritai buvo kalbėta apie emocinę savijautą, jausmus arba asmeninius sunkumus. Pateiktame pranešime nėra duomenų, kiek iš šių nekalbėjusių respondentų kartu patenka į turinčių pašnekovą grupę. Todėl negalima teigti, kad visi metus tylėję jaunuoliai turėjo kam atsiverti.
„Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė pabrėžia, kad žinutės, telefono ar vaizdo skambučio prieinamumas savaime neužtikrina pokalbio apie sunkumus. Susisiekimo priemonė leidžia užmegzti kontaktą, tačiau apsisprendimas pasakyti, kaip jautiesi, lieka atskiras žingsnis.
Tyrimą užsakė „Tele2“. Pranešime nepateikta apklausos vykdytojo, datos, respondentų skaičiaus, atrankos būdo ar paklaidos. Šie duomenys neleidžia įvertinti rezultatų reprezentatyvumo visiems Lietuvos jaunuoliams; taip pat nėra ankstesnių apklausų palyginimo, kuris pagrįstų teiginį, kad atsiverti jaunimui darosi sunkiau.
Atsiverti trukdo pažeidžiamumas ir neįvardyti jausmai
I. Plauškutės teigimu, kalbėdamas apie savo sunkumus žmogus tampa pažeidžiamas. Psichologė atkreipia dėmesį į išliekančią stigmą: emociniai sunkumai gali būti laikomi silpnumu, o pagalbos prašymas – gėdingu dalyku. Tai jos pateiktas galimų kliūčių paaiškinimas, o ne apklausos nustatyta visų nekalbėjusių respondentų tylėjimo priežastis.
Net artimas ryšys nebūtinai padeda lengvai ištarti „man sunku“. Pasak psichologės, apie malonius dalykus ar kitų žmonių problemas kartais kalbėti paprasčiau negu apie savo išgyvenimus. Turėti patikimą žmogų šalia ir jaustis pasirengusiam jam atsiverti gali nesutapti.
Dar viena kliūtis – neaiškumas, kas vyksta pačiam žmogui. Jis gali jausti įtampą, liūdesį, nerimą ar nuovargį, tačiau nerasti tinkamų žodžių. I. Plauškutė sako, kad nebūtina laukti, kol viską pavyks suprasti: pats pokalbis gali padėti geriau susivokti savo jausmuose.
Pirmam pokalbiui nereikia papasakoti visko
Norinčiam atsiverti žmogui psichologė siūlo pasirinkti pašnekovą, kuriuo pasitiki, ir nekelti sau užduoties vienu kartu išsakyti visus sunkumus. Pokalbio pradžia gali būti ir prisipažinimas, kad kalbėti nedrąsu.
„Man dabar nėra lengva, bet man nedrąsu apie tai kalbėti“, – tokį pirmą sakinį siūlo I. Plauškutė. Kitas jos pateiktas variantas: „Nežinau, nuo ko pradėti, bet noriu su tavimi pasikalbėti.“ Abu sakiniai leidžia pranešti apie poreikį kalbėtis dar neturint nuoseklaus pasakojimo.
Artimajam, pastebėjusiam pasikeitusį žmogaus elgesį, bendravimą ar kasdienybę, psichologė pataria parodyti rūpestį ir neskubėti daryti išvadų. Kvietimas pasikalbėti neturėtų tapti reikalavimu atsiverti čia ir dabar: žmogui reikia palikti galimybę pačiam nuspręsti, ar jis pasirengęs.
Panašią gėdos ir sunkumo prašyti palaikymo temą nagrinėja Klaipėdoje vykstantys pokalbiai apie vyrų emocinius sunkumus. Šiame pranešime I. Plauškutė siūlo išsiaiškinti, kokio palaikymo žmogus tikisi, užuot iškart ieškojus sprendimo: „Ko tau šiuo metu iš manęs reikėtų – kad išklausyčiau, pabūčiau šalia ar kad kartu ieškotume sprendimo?“
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenų ribos
Straipsnyje atskirti pateikti apklausos rodikliai, psichologės paaiškinimai ir informacija, kurios tyrimo rezultatams įvertinti trūksta.
- Išlaikyta 18–29 metų respondentų amžiaus grupė ir tikslus 88 proc. atsakymų apibrėžimas.
- Beveik 8 proc. rodiklis susietas su pokalbio nebuvimu per pastaruosius 12 mėnesių.
- Nurodyta, kad šaltinis neatskleidžia dviejų respondentų grupių persidengimo.
- Įvardytas tyrimo užsakovas ir pranešime nepateiktos metodologijos detalės.
- Šaltinis
- ELTA paskelbtas pranešimas spaudai
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-07 09:09
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai