Lietuvoje vieno dalyvio aukcionams siūlomas stabdis

44 proc. – tokia valstybės ir savivaldybių turto pardavimo atvejų dalis, kai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimo duomenimis, aukcione dalyvavo vienintelis pirkėjas, o turtas atiteko už pradinę kainą. Seimo narys Mindaugas Lingė siūlo tokių aukcionų nebelaikyti įvykusiais.

Tai viena iš 2026 m. rugpjūčio 4 d. įregistruotų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei Žemės įstatymų pataisų. Jos paliestų valstybinės žemės ir kito viešojo turto pirkėjus, aukcionus rengiančias institucijas, savivaldybes ir netiesiogiai – mokesčių mokėtojus.

Pataisos kol kas nesukuria naujų pareigų: tai Seimui pateiktas politinis ir teisinis pasiūlymas, kurį dar reikės apsvarstyti ir priimti. Pranešime nenurodyta galima įsigaliojimo data.

44 proc. rodiklis atskleidžia konkurencijos spragą

STT vertinime nurodytas 44 proc. rodiklis savaime neįrodo, kad kiekvienas vieno dalyvio aukcionas buvo neskaidrus arba kad turtas parduotas per pigiai. Tačiau pradinė kaina, vienas dalyvis ir konkurencinių pasiūlymų nebuvimas sudaro sąlygas, kuriomis valstybė ar savivaldybė negauna rinkos patikrintos kainos.

Seimo nario pranešime nepateikiama STT vertinimo imtis, nagrinėtas laikotarpis ar atskiras žemės ir kito turto aukcionų pjūvis. Todėl 44 proc. skaičius rodo problemos masto signalą, bet neleidžia spręsti, kokia dalis sandorių valstybei sukėlė finansinių nuostolių.

Viešai skelbiami aukcionų rezultatai gali padėti palyginti pradinę ir galutinę kainas. Apie Nacionalinės žemės tarnybos atvertas valstybinės žemės aukcionų švieslentes jau skelbta anksčiau.

Penki saugikliai keistų aukcionų eigą

Mindaugo Lingės pateiktame projekte siūlomi penki pagrindiniai pakeitimai:

Apie parduodamą turtą būtų skelbiama jo buvimo vietoje, o gretimų sklypų savininkai būtų informuojami atskirai.
Registruotis būtų leidžiama iki aukciono vykdymo pabaigos, kartu atsisakant nepagrįstų registracijos mokesčių.
Aukcionas, kuriame dalyvavo tik vienas pirkėjas, būtų laikomas neįvykusiu.
Greitai ir gerokai brangiau perpardavęs įsigytą valstybės turtą pirkėjas dalį uždarbio turėtų grąžinti valstybei.
Aukcione negalėtų dalyvauti asmenys, rengę sklypą parduoti arba turėję prieigą prie neviešos informacijos.

Didžiausia teisinė nežinomybė susijusi su vadinamąja antispekuliacine taisykle. Pranešime neįvardyta, koks perpardavimo laikotarpis būtų laikomas trumpu, nuo kokio kainos prieaugio atsirastų prievolė ir kokia jo dalis tektų valstybei. Šios ribos lemtų, ar mechanizmas būtų taikomas tik išskirtiniams sandoriams, ar platesnei turto pirkėjų grupei.

Kainos skirtumas dar nėra grynasis pelnas

Pataisų iniciatorius projektą susiejo su Mindaugo Sinkevičiaus žemės sandoriu. Lingės pranešime teigiama, kad meras sklypą aukcione, kuriame buvo vienintelis pirkėjas, įsigijo už pradinę 11 tūkst. eurų kainą, o netrukus pardavė už 55 tūkst. eurų.

Lietuvoje vieno dalyvio aukcionams siūlomas stabdis

Pardavimo kainų skirtumas siekia 44 tūkst. eurų, o vėlesnė kaina yra penkis kartus didesnė. Vis dėlto vien kainų skirtumo negalima automatiškai vadinti grynuoju pelnu, nežinant su sandoriu susijusių išlaidų ir mokestinių aplinkybių. Pats pateiktas projektas taip pat nėra teisinis konkretaus sandorio įvertinimas.

Lingė nurodo, kad tais pačiais metais tame pačiame rajone kituose valstybinės žemės aukcionuose vidutiniškai dalyvaudavo po penkis pirkėjus, o kainos kai kur pakildavo dešimtis kartų. Šis palyginimas pateiktas iniciatoriaus pranešime, tačiau jame nėra visų aukcionų duomenų, reikalingų sklypų vertei ir sąlygoms palyginti.

Didesnė konkurencija pajamų negarantuoja, bet suteikia kainos testą

Vieno dalyvio aukcionų stabdymas galėtų paskatinti pakartotinį turto siūlymą ir platesnę informacijos sklaidą. Kita vertus, vietovėse, kuriose paklausa maža, tai galėtų ilginti pardavimo procedūras. Šio kompromiso finansinis poveikis projekte pateiktoje informacijoje neapskaičiuotas.

Valstybinės žemės pardavimo mastas biudžetui jau yra reikšmingas: 2025 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 53,3 mln. eurų, arba 11,1 mln. eurų daugiau nei 2024-aisiais. Šie valstybinės žemės pardavimo pajamų duomenys parodo galimą viešąjį interesą, tačiau neįrodo, kiek papildomų įplaukų sukurtų siūlomos pataisos.

Galutinę taisyklių formą nulems Seimas

Nuo 2024 m. savivaldybėms patikėjimo teise perduota daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Lingė teigia, kad be papildomų saugiklių pavieniai abejonių keliantys sandoriai gali silpninti pasitikėjimą savivaldos gebėjimu valdyti šį turtą.

Įregistruoti pakeitimai dar bus teikiami svarstyti Seimui. Tik priėmus galutinį tekstą ir nustačius įsigaliojimo tvarką paaiškės, kokiems aukcionams būtų taikomas vieno dalyvio draudimas ir kaip tiksliai būtų apskaičiuojama valstybei grąžintina perpardavimo naudos dalis.

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal 2026 m. rugpjūčio 4 d. ELTA paskelbtą Seimo nario pranešimą.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas

Publikacijoje atskirti pateikti STT duomenys, pataisų iniciatoriaus teiginiai ir dar neįsigaliojusių teisės aktų siūlymai.

Patikros

Patikrinta, kad pataisos aprašomos kaip įregistruotas projektas, o ne galiojanti teisė.
44 proc. rodiklis priskirtas STT vertinimui, nenurodant šaltinyje nepateiktos imties.
11 tūkst. ir 55 tūkst. eurų sumos pateiktos kaip Lingės pranešime nurodyti duomenys.
Pažymėta, kad antispekuliacinės taisyklės terminai, ribos ir apskaičiavimo tvarka dar neat...

ELTA: Seimo nario Mindaugo Lingės pranešimas Ieškoti nepriklausomo konteksto