Lietuvos kultūros istorijos mėgėjams – ypatinga žinia. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido paskutinę, trečiąją, Juozapo Jaroševičiaus monumentalaus veikalo dalį.
Šis kūrinys tituluojamas kaip pirmasis bandymas parašyti vientisą Lietuvos kultūros istoriją, o pats autorius vertinamas kaip šios srities tyrimų pradininkas.
Istorinis XIX a. Vilniaus intelektualinis palikimas
Veikalo autorius J. Jaroševičius (1793–1860) buvo iškilus Vilniaus universiteto profesorius. Nuo 1827 metų jis studentams dėstė civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją bei statistiką, taip pat aktyviai veikė Vilniaus laikinojoje archeologinėje komisijoje.
Originaliai Vilniuje 1844–1845 m. išleistas tritomis šiandien pelnytai vadinamas Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo paminklu. Tai šaltinis, leidžiantis suprasti, kaip XIX a. intelektualai matė mūsų šalies civilizacijos kelią.
Nuo papročių iki Jėzuitų veiklos: kas atskleidžiama knygoje?
Šviežiai išleista trečioji dalis apima itin permainingą laikotarpį – nuo XVI a. antros pusės iki XVIII a. pabaigos. Skaitytojai čia ras išsamią to meto Lietuvos analizę, apimančią:
- Dorovės ir kasdienių papročių raidą;
- Religijos ir švietimo pokyčius;
- Pramonės transformaciją Apšvietos laikotarpiu;
- Išskirtinai platų Jėzaus draugijos (jėzuitų) veiklos aprašymą.
Profesionalų komanda prikėlė kūrinį naujam gyvenimui
Kad šis sudėtingas tekstas pasiektų šiuolaikinį skaitytoją, prireikė gausios ekspertų komandos. Iš lenkų kalbos veikalą vertė dr. Vytautas Berenis, Biruta Mikalonienė ir Eglė Pacevičienė. Mokslinius komentarus parengė dr. Laima Bucevičiūtė, o knygos estetiika pasirūpino dailininkas Saulius Bajorinas.
Šis leidinys, kurio pasirodymą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, yra skirtas ne tik profesionaliems tyrėjams, bet ir kiekvienam, kuriam brangi Lietuvos civilizacijos praeitis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra naujai išleista Juozapo Jaroševičiaus knyga?
Tai baigiamoji, trečioji Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu“ dalis.
- Knyga apima laikotarpį nuo XVI a. antros pusės iki XVIII a. pabaigos.
- Leidėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
- Leidinio pavadinimas – „Tolesnės pastabos apie Lietuvą per pirmuosius tris šimtmečius po krikščionybės įvedimo“.
Kokią reikšmę šis leidinys turi Lietuvos kultūros istorijai?
Šis veikalas yra laikomas pirmuoju sistemingu bandymu parašyti išsamią Lietuvos kultūros istoriją.
- Tai XIX a. Vilniaus ir Lietuvos istorijos bei kultūros paveldo paminklas, rašytas dar 1844–1845 m.
- Knygoje detaliai aprašoma dorovės, papročių, religijos ir švietimo raida, taip pat pramonės pokyčiai Apšvietos laikotarpiu.
- Ypatingas dėmesys skiriamas Jėzaus draugijos veiklai ir jos įtakai šalies civilizacijai.
Kas buvo šio istorinio veikalo autorius Juozapas Jaroševičius?
Juozapas Jaroševičius buvo iškilus Vilniaus universiteto profesorius ir Lietuvos kultūros tyrimų pradininkas.
- Nuo 1827 m. jis dėstė civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją bei statistiką.
- Profesorius aktyviai veikė Vilniaus laikinojoje archeologinėje komisijoje.
Kas prisidėjo prie knygos parengimo ir išleidimo?
Knygos pasirodymas yra ilgo mokslinio darbo ir valstybės paramos rezultatas.
- Tekstą iš lenkų kalbos vertė dr. Vytautas Berenis, Biruta Mikalonienė ir Eglė Pacevičienė.
- Mokslinius komentarus parengė dr. Laima Bucevičiūtė, o leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Komentarai