Lietuvos eglynai silpsta: grėsmė miškams auga

Per dvejus metus Valstybinės miškų tarnybos stebimuose eglynuose nudžiūvo 17 proc. eglių. Naujausi monitoringo duomenys rodo ne pavienį miško pažeidimą, o greitai prastėjančią brandžių eglynų būklę, ypač ten, kur nusilpę medžiai sutampa su žievėgraužio tipografo plitimo rizika.

Tyrimas apima 23 pastovius barelius, išdėstytus visoje Lietuvoje. Juose nuo 2024 metų stebimi sveiki, tačiau jau brandūs eglynai, kurie laikomi jautresniais žievėgraužio pažeidimams. Medžių būklė vertinama du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.

Per dvejus metus nudžiūvo šeštadalis stebėtų eglių

2024 metų pavasarį pradiniai duomenys dar buvo geri: beveik 90 proc. stebėtų eglių buvo visiškai sveikos. 2026 metų pavasarį vidutinė jų būklė jau buvo daugiau nei viena kategorija prastesnė.

Tai reiškia, kad dalis medžių dar nėra žuvę, bet jau aiškiai silpsta. Specialistai fiksuoja praretėjusias lajas, didesnę defoliaciją, tai yra spyglių praradimą, ir bendrą medžių atsparumo mažėjimą.

Skaičiai rodo kelias kryptis vienu metu:

stebimuose plotuose nudžiūvo 17 proc. eglių;
dar maždaug penktadalio medžių būklė pablogėjo bent viena kategorija;
kiek daugiau nei pusės eglių būklė per šį laikotarpį liko nepakitusi;
Krosnos ir Žeimenos girininkijose nudžiūvo visos stebėtos eglės.

Šie duomenys neparodo visų Lietuvos eglynų tikslaus vaizdo, nes stebimi konkretūs tyrimo bareliai. Vis dėlto jie leidžia matyti kryptį tose brandžių eglynų vietose, kurios yra jautrios kenkėjų ir klimato veiksnių spaudimui.

Pavojingiausias derinys – šiluma, sausra ir nusilpusios eglės

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai didžiausią riziką sieja su dviejų veiksnių sutapimu. Pirmasis – palankios sąlygos žievėgraužiui tipografui, ypač sausi ir šilti orai. Antrasis – didėjantis nusilpusių eglių kiekis.

Kai abu veiksniai atsiranda vienu metu, brandūs eglynai tampa lengvesniu taikiniu. Žievėgraužis tipografas pirmiausia puola nusilpusius medžius, o pažeidimai gali plisti židiniais. Tokiose vietose miško sanitarinė būklė blogėja greičiau nei įprastai.

Nuolatinis monitoringas pradėtas po 2024 metais fiksuoto itin didelio žievėgraužio tipografo antplūdžio. Dabar stebėjimas leidžia palyginti, kaip tie patys medynai keičiasi per sezonus, o ne vertinti tik vienkartinę situaciją.

Lietuvos eglynai silpsta: grėsmė miškams auga

Su žievėgraužio daroma žala susijusių sprendimų jau imasi ir savivaldybės: pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje miškų kirtimai aiškinti kaip reakcija į žievėgraužio sukeltą stichinę nelaimę miškuose.

Didžiausi pokyčiai fiksuoti rytinėje Lietuvos dalyje

Ryškiausias eglynų būklės blogėjimas užfiksuotas šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje. Krosnos ir Žeimenos girininkijose visi stebėti medžiai per dvejus metus nudžiūvo.

Tai ypač jautrus signalas, nes kalbama ne apie pavienius medžius šalia kelių ar gyvenviečių, o apie specialiai stebimus miško plotus. Tokie rezultatai rodo, kad kai kuriose vietose brandžių eglynų atsparumas jau buvo nepakankamas atlaikyti kenkėjų ir aplinkos spaudimą.

Vakarų Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, pokyčiai kol kas mažesni. Specialistų duomenimis, ten eglynų būklė išliko geresnė nei rytinėje šalies dalyje. Tai nereiškia, kad rizikos nėra, tačiau rodo, jog pažeidimų intensyvumas šalyje nėra vienodas.

Stebėjimas padės anksčiau pastebėti naujus židinius

Tolesnis eglynų monitoringas turėtų padėti anksčiau nustatyti vietas, kur gali formuotis nauji žievėgraužio tipografo židiniai. Miškininkams tai svarbu planuojant sanitarines priemones ir vertinant, kur medynai silpsta sparčiausiai.

Dabartiniai duomenys leidžia kalbėti apie sudėtingą laikotarpį Lietuvos eglynams, bet ne apie vienodą padėtį visoje šalyje. Didžiausia įtampa matoma ten, kur brandūs ir jau silpstantys eglynai sutampa su palankiomis sąlygomis kenkėjui plisti.

Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad stebėjimas tęsiamas visoje Lietuvos teritorijoje, o 2026 metų pavasario rezultatai jau fiksuoja aiškų eglių būklės pablogėjimą stebimuose brandžiuose medynuose.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Tekstas parengtas remiantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta monitoringo informacija apie 2024–2026 metų eglynų būklę.

Patikros

Patikrinta, kad geografinė aprėptis yra nacionalinė, o ne BNS kaip šaltinio vieta.
Skaičiai tekste palikti tik tie, kurie nurodyti šaltinyje: 23 bareliai, 17 proc.
Atskirtas faktinis monitoringo rezultatas nuo platesnės rizikos prognozės dėl žievėgraužio...
Nepažymėta, kad duomenys apima visus Lietuvos eglynus, nes šaltinyje kalbama apie stebimus...

Valstybinės miškų tarnybos informacija per BNS Ieškoti papildomo konteksto