Lietuvos gynyba pasiekė rekordą: 99% lėšų panaudota ginkluotei
2025. gads Lietuvas aizsardzības vēsturē ieies kā efektīvas budžeta pārvaldības piemērs. Aizsardzības ministrija (AM) ziņoja, ka piešķirtie asignējumi tika izpildīti gandrīz ideāli – līdz 31. decembrim tika izmantoti 99% visu paredzēto līdzekļu, ko veicināja arī bruņojuma sistēmu iegāde.
Tai demonstruoja ne tik efektyvų planavimą, bet ir gebėjimą greitai reaguoti į kintančią saugumo situaciją, politinius sprendimus paverčiant realiais gynybiniais pajėgumais, pabrėžė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pagrindinės investicijos: manevras, ugnies galia ir oro gynyba
Didžiausia biudžeto dalis buvo nukreipta esminių Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui, vykdant strategiškai svarbiausius gynybos projektus. Pagrindiniai investicijų taikiniai buvo sunkioji ginkluotė ir oro gynyba.
Mokėjimai už strateginę ginkluotę (2025 m.):
- Tankai: 600 mln. eurų (didžiausias mokėjimas).
- Vidutinio nuotolio OGS (NASAMS): 169,1 mln. eurų.
- Ratinės pėstininkų kovos mašinos: 158,6 mln. eurų.
- Raketinės artilerijos sistemos (HIMARS): 127 mln. eurų.
- Savaeigės haubicos (CAESAR): 105 mln. eurų.
- Trumpojo nuotolio OGS: 70,1 mln. eurų.
Be to, dar 205 mln. eurų buvo skirti karinėms ir strateginėms atsargoms, didžiausią dalį sudarant amunicijai. Šios investicijos užtikrina ilgalaikį kariuomenės pasirengimą ir atsparumą.
Paramai Ukrainai – per 230 mln. eurų
Lietuva ne tik stiprino savo ginkluotąsias pajėgas, bet ir teikė kritiškai reikalingą paramą Ukrainos gynėjams. 2025 metais šiam tikslui buvo skirta beveik 232 mln. eurų.
Šios lėšos apėmė įsigytą ginkluotę, priemones perduotas iš Lietuvos kariuomenės sandėlių, finansavimą Ukrainos karių rengimui ir reabilitacijai bei įnašus į tarptautines iniciatyvas, tokias kaip Išminavimo koalicijos fondas.
Žvilgsnis į ateitį: 2026 m. biudžeto rekordo link
Didžioji dalis panaudotų lėšų skirtos ilgalaikiams strateginiams projektams, tokiems kaip Nacionalinės divizijos pajėgumo išvystymas ir NATO brigados priėmimas, kurių vykdymas bus tęsiamas. Šis efektyvus finansų valdymas tampa pamatu tolimesniam ambicingam finansavimui.
Lietuvos gynyba 2026 metais sieks rekordinį 5,38% BVP lygį (tai sudarys 4,79 mlrd. €), demonstruojant šalies įsipareigojimą saugumui.
Norite sužinoti daugiau apie finansines prognozes? Skaitykite: Rekordinis 2026 m. biudžetas: 5,38% BVP gynybai ir augančios algos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką rodo rekordas – 99 proc. Krašto apsaugos biudžeto įvykdymas?
Rekordiškai aukštas 99 proc. biudžeto įvykdymas rodo ypatingą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) efektyvumą ir gebėjimą operatyviai įgyvendinti politinius sprendimus. Tai reiškia, kad skirti finansai nebuvo užlaikyti, o maksimaliu tempu paversti realiais gynybiniais pajėgumais (tokiais kaip tankai ir HIMARS sistemos). Toks efektyvus lėšų panaudojimas yra geros žinios, nes jis stiprina atgrasymą ir greitai didina Lietuvos saugumą.
Kokie brangiausi ir strategiškai svarbiausi pirkiniai buvo įsigyti 2025 m. ir kodėl jie svarbūs?
Didžiausi mokėjimai buvo skirti esminiams kariuomenės pajėgumams stiprinti: sunkiesiems tankams (600 mln. eurų), raketinės artilerijos sistemoms HIMARS (127 mln. eurų) bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS (169,1 mln. eurų). Šie pirkiniai kritiškai svarbūs, nes jie ženkliai stiprina Lietuvos ugnies galią, manevro pajėgumus ir gebėjimą apsiginti nuo oro atakų, užtikrinant veiksmingą atgrasymą prieš bet kokią agresiją.
Ar visas gynybos biudžetas buvo skirtas tik ginkluotei, ar investuota ir į kitas sritis, svarbias Lietuvos gyventojams?
Biudžetas buvo panaudotas kompleksiškai. Nors didžiausia dalis atiteko ginkluotės įsigijimui, reikšmingos lėšos buvo skirtos ir krašto apsaugos sistemos personalo išlaikymui, kariniam rengimui, kibernetiniam saugumui užtikrinti bei infrastruktūros plėtrai. Taip pat finansavimas nukreiptas teikti kritiškai reikalingą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kas yra neatsiejama Lietuvos saugumo politikos dalis.
Kaip 2025 m. pirkimai paveiks sąjungininkų pajėgų dislokavimo Lietuvoje sąlygas?
Reikšminga biudžeto dalis skirta vystyti reikalingą karinę infrastruktūrą. Šios investicijos užtikrina, kad Lietuva galėtų priimti ir palaikyti dislokuotas sąjungininkų pajėgas, ypač Vokietijos brigadą, suteikdama jiems reikiamas sąlygas ir sandėliavimo vietas. Efektyvus biudžeto panaudojimas taip pat sustiprina Lietuvos, kaip patikimos NATO narės, statusą.
Komentarai