Pirmą kartą šalyje atliktas itin detalus tyrimas, kurio metu visos 60 Lietuvos savivaldybių buvo įvertintos pagal 140 skirtingų rodiklių. Naujienų portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ bendras projektas atskleidė, kad universalaus lyderio nėra – nors bendroje įskaitoje pirmauja sostinė, specifinėse srityse mažieji regionai demonstruoja gerokai aukštesnius rezultatus, o atotrūkis tarp geriausių ir prasčiausių rezultatų nėra toks gilus, kaip manyta anksčiau.
Ką svarbu žinoti
- Visapusiškas vertinimas: Tyrimas apėmė ne tik ekonominius rodiklius, bet ir gyventojų savijautą, saugumą bei kultūrinį aktyvumą.
- Socialinė sanglauda: Skirtumas tarp pirmosios ir paskutinės vietos 1000 balų skalėje siekia tik apie 200 taškų.
- Mažųjų proveržis: Švietimo ir infrastruktūros srityse mažosios savivaldybės dažnai lenkia didmiesčius.
- Duomenų šaltinis: Analizė remiasi oficialia statistika ir reprezentatyviomis gyventojų apklausomis.
12 kategorijų analizė: nuo ekonomikos iki gyventojų savijautos
Tyrimas apėmė 12 esminių kategorijų: sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinkosaugą, saugumą, pajamas, socialinę apsaugą, demografiją, būstą, kultūrą bei pačių gyventojų apklausas. Analizė truko tris mėnesius, o jos rezultatai rodo, kad Lietuva išvengė milžiniškos regioninės poliarizacijos.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebi, kad situacija šalyje išlieka gana vientisa. Pasak jo, Lietuva neprimena valstybių, kuriose egzistuoja drastiška atskirtis tarp klestinčių centrų ir visiškame skurde skendinčių provincijų. Tai leidžia daryti prielaidą apie tolygų bazinių paslaugų prieinamumą, nepriklausomai nuo geografinės vietos, nors kokybiniai skirtumai išlieka.
| Sritis | Lyderiaujančios savivaldybės |
|---|---|
| Bendras reitingas | Vilnius |
| Švietimo kokybė | Palanga, Molėtai |
| Kurortinė plėtra | Birštonas, Druskininkai |
| Aplinkosauga | Alytus, Panevėžys |
Mažosios savivaldybės meta iššūkį didmiesčiams
Vienas netikėčiausių tyrimo radinių – mažųjų savivaldybių dominavimas švietimo kategorijoje. Nors įprasta manyti, kad geriausias ugdymas koncentruojasi didmiesčiuose, vertinant vietų prieinamumą ugdymo įstaigose ir išsilavinusių gyventojų santykį, į priekį išsiveržė Palanga bei Molėtai. Tai rodo, kad mažesnės bendruomenės geba efektyviau valdyti švietimo išteklius ir užtikrinti aukštą paslaugų kokybę be didmiesčiams būdingų eilių ar perpildytų klasių.
Nors bendrame reitinge pirmąją vietą užėmė Vilnius, vertinant specifinius aplinkosaugos rodiklius, Vilniaus miesto savivaldybė dalijasi lyderystę su kitais regionais. Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybė anksčiau buvo išskirta kaip viena žaliausių šalyje, o šis tyrimas patvirtina tendenciją, kad didmiesčiai ne visada dominuoja visose gyvenimo kokybės kategorijose.
Infrastruktūros srityje taip pat pastebimas mažesnių savivaldybių proveržis. Tai tiesiogiai siejama su nuosekliu kurortinių teritorijų vystymu per pastaruosius tris dešimtmečius. Birštonas ir Druskininkai sugebėjo sukurti aukštą gyvenimo kokybės standartą, kuris yra patrauklus tiek nuolatiniams gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams, dažnai lenkdamas pramoninius centrus pagal patogumą gyventi.
Duomenys kaip įrankis pokyčiams vietos lygmeniu
„Delfi“ verslo redaktore Viktorija Chockevičiūtė-Žilinskė pabrėžia, kad reitingas nėra skirtas vien tik lyderių šlovinimui. Pagrindinis tikslas – parodyti problemines vietas, kurias vietos valdžia gali ir privalo spręsti. Nėra nė vienos savivaldybės, kuri užimtų pirmąsias vietas visose 12 kategorijų, kaip ir nėra visiškų autsaiderių visose srityse. Tai reiškia, kad kiekviena administracija turi bent vieną sritį, kurioje gali tapti pavyzdžiu kitiems.
Tyrimas pirmą kartą sujungė „kietuosius“ ekonominius duomenis su gyventojų savijautos apklausomis. Tai leidžia pamatyti visapusišką vaizdą: nuo nedarbo lygio ir vidutinio darbo užmokesčio iki to, kaip saugiai ir patogiai žmonės jaučiasi savo kieme ar gatvėje. Dažnai subjektyvus gyventojų pasitenkinimas nesutampa su sausa ekonomine statistika, o tai yra svarbus signalas politikams.
Išsamūs rezultatai ir kiekvienos savivaldybės analizė skelbiami specialiame portalo polapyje. Ten pateikiama detali informacija apie kiekvieną iš 60 savivaldybių, leidžianti gyventojams suprasti, kokioje pozicijoje yra jų gimtasis miestas. Šie duomenys turėtų tapti pagrindu vietos bendruomenėms reikalauti konkrečių pokyčių tose srityse, kuriose jų savivaldybė atsilieka nuo šalies vidurkio.
Šaltinis: ELTA
Komentarai