Skolos iš užsienio: ką tikrinti Lietuvos verslui 2026 m.

Lietuvos įmonei neapmokėta užsienio kliento sąskaita kelia du atskirus klausimus: ar skolą galima įrodyti ir ar laimėjus bylą bus iš ko ją išieškoti. Antrasis klausimas gali nulemti, ar verta mokėti už teisinį procesą. Ypač sudėtinga tai įvertinti vežėjų sektoriuje, kur užsakovas, ekspeditorius ir krovinio gavėjas gali veikti skirtingose valstybėse.

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Kamilė Šemeklytė siūlo pradėti nuo skolininko turto ir finansinės padėties, o ne nuo ieškinio rengimo. „Galima laimėti bylą, tačiau verslui svarbus ne pats teismo sprendimas, o pinigai sąskaitoje“, – sako ji.

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS paskelbtą AVOCAD teisininkų komentarą.

Pirmiausia – skolininko turtas ir mokumas

Prieš renkantis išieškojimo būdą verta nustatyti, kur skolininkas turi banko sąskaitų, nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Taip pat reikia patikrinti, ar jam nepradėtas nemokumo procesas. Šie duomenys padeda spręsti, kur vėliau būtų vykdomas teismo sprendimas ir ar tikėtina atgauti pinigus.

Vien skolininko registracijos valstybės tam nepakanka. Įmonė gali būti įsteigta vienoje šalyje, o išieškoti tinkamas turtas gali būti kitoje. AVOCAD vadovaujantis partneris Egidijus Langys pateikia vežėjams būdingą situaciją: vežėjas yra Lietuvoje, užsakovas – Vokietijoje, ekspeditorius – Nyderlanduose, o krovinio gavėjas – dar kitoje valstybėje. Tokiu atveju reikia aiškiai nustatyti ir kas skolingas, ir kur iš tos šalies būtų galima išieškoti skolą.

Jeigu skolininkas neturi nustatyto turto arba jo finansinė būklė prastėja, tai turi atsispindėti sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisiškai pagrįstas reikalavimas savaime nereiškia, kad procesas atsipirks.

Sutartis parodo, kurios valstybės teisė ir teismas gali būti svarbūs

Kitas dokumentas – sutartis su užsienio partneriu. Joje reikia ieškoti dviejų skirtingų nuostatų: kokios valstybės teisė taikoma sutarčiai ir kurios valstybės teismuose bus sprendžiamas ginčas. Viena nuostata atsako į klausimą, pagal kokias taisykles vertinama prievolė, kita – kur gali tekti bylinėtis.

Skolininkas užsienyje: ką patikrinti prieš kreipiantis į teismą

AVOCAD teisininkų aiškinimu, ES šalys iš esmės gali pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę. Jei to nepadarė, ji nustatoma pagal reglamento „Roma I“ taisykles. Prekių pardavimo sutartims paprastai aktuali pardavėjo, o paslaugų sutartims – paslaugų teikėjo valstybės teisė, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis gali būti išimčių.

Dėl teismo vietos ES bendroji taisyklė siejama su atsakovo buvimo valstybe. Sutartiniuose ginčuose gali būti reikšminga ir vieta, kur turėjo būti įvykdyta prievolė. Verslo sutartyje šalys taip pat gali iš anksto susitarti dėl konkrečios valstybės teismų jurisdikcijos.

Šią sąlygą verta perskaityti prieš skaičiuojant proceso kainą. K. Šemeklytė atkreipia dėmesį, kad dėl 10–20 tūkst. eurų skolos bylinėjimasis užsienyje gali reikšti papildomas vietos advokatų, vertimų ir proceso išlaidas. Sutarties sąlyga, kuri pasirašant atrodė formali, tuomet tampa praktiniu sprendimu dėl išieškojimo.

Skolos ginčijimas keičia galimos procedūros pasirinkimą

Jei skolininkas yra kitoje ES valstybėje ir iš esmės neginčija prievolės, galima vertinti Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Ji skirta tarpvalstybiniams neginčijamiems civiliniams ir komerciniams piniginiams reikalavimams. Procedūroje naudojamos standartizuotos formos; skolininkui nepateikus prieštaravimo, įsakymas gali būti vykdomas kitoje ES valstybėje be naujo bylos nagrinėjimo.

Kai reikalavimas neviršija 5 000 eurų, galima svarstyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Tačiau vien suma nepasako, kuris kelias tinkamas. Jei skolininkas reiškia pretenzijas dėl prekių kokybės, atliktų darbų, sutarties nutraukimo ar įskaitymo, ginčo pobūdį reikia įvertinti atskirai.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš pasirenkant procedūrą reikia surinkti sutartį, sąskaitas ir susirašinėjimą bei aiškiai įvardyti, ar skolininkas skolą pripažįsta. Formaliai paprastesnė procedūra neišsprendžia paties ginčo dėl prievolės.

Sprendimo vykdymą planuokite ten, kur yra turtas

Lietuvoje laimėta byla ES paprastai nereiškia, kad skolininko valstybėje ginčą reikės nagrinėti iš naujo. Pagal reglamentą „Briuselis I bis“ vienoje ES valstybėje priimti civilinių ir komercinių bylų sprendimai gali būti vykdomi kitoje valstybėje narėje be ankstesnės atskiros egzekvatūros procedūros. Kreditoriui vis tiek reikės kreiptis į tos valstybės vykdymo institucijas ir pateikti sprendimą bei nustatytos formos dokumentus.

Todėl turto vietą reikia žinoti dar prieš bylą. Jeigu skolininko turtas yra, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, vykdymo veiksmai galiausiai vyks ten. Vietos procedūros ir su jomis susijusios išlaidos turi patekti į bendrą išieškojimo skaičiavimą.

Kai kyla rizika, kad lėšos gali būti perleistos, galima įvertinti Europos sąskaitos blokavimo įsakymą. Ši ES priemonė tarpvalstybinėje byloje leidžia vienos valstybės teismui blokuoti skolininko lėšas banko sąskaitoje kitoje valstybėje; tam tikrais atvejais skolininkas apie tai iš anksto neinformuojamas. Ar priemonė tinka konkrečiai bylai, priklauso nuo jos aplinkybių.

Skaičiuokite galimą grąžą, o ne vien sąskaitos sumą

Vertinant, ar pradėti procesą, reikia palyginti tikėtinai atgaunamą sumą su numatomomis teisinės pagalbos, vertimų ir vykdymo išlaidomis. Reikalavimą gali sudaryti daugiau nei neapmokėta sąskaita: pagal taikomas ES pavėluotų komercinių mokėjimų taisykles tam tikromis sąlygomis gali būti reikalaujama palūkanų, ne mažesnės kaip 40 eurų išieškojimo išlaidų kompensacijos ir pagrįstų papildomų išlaidų. Jei sutartyje numatytos netesybos, jų taikymą taip pat reikia įvertinti.

Skolininkui esant už ES ribų, vieno bendro išieškojimo mechanizmo nėra. Tuomet būtina atskirai įvertinti sutartą teismingumą ar arbitražą, tarptautines sutartis, atitinkamos valstybės teisę ir sprendimo pripažinimo taisykles.

E. Langys ragina į skaičiavimą įtraukti ir laiką: kol kreditorius laukia atsiskaitymo bei siunčia priminimus, skolininko finansinė padėtis gali blogėti. Gavus aiškų signalą, kad partneris neketina mokėti, pirmas praktinis žingsnis – patikrinti jo mokumą, turto vietą ir sutarties sąlygas, o tada apskaičiuoti pasirinkto kelio kainą.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir rengimo būdas

Gidas sudarytas iš BNS paskelbtų AVOCAD teisininkų paaiškinimų apie tarpvalstybinį skolų išieškojimą.

Patikros

Atskirti skolos pagrindimo ir realaus jos išieškojimo klausimai.
ES procedūrų taikymas aprašytas pagal šaltinyje nurodytas sąlygas.
Už ES ribų esančių skolininkų atvejai pateikti kaip priklausantys nuo konkrečios valstybės...

BNS paskelbtas AVOCAD komentaras Patikrinti faktus