Lietuvos vartojimo paskolų rinka išgyvena tikrą bumą, sparčiai artėdama prie pasaulinių tendencijų ir lenkdama kitas euro zonos valstybes. Kas slypi už šių įspūdingų skaičių ir ar rinka dar turi erdvės augti? Įžvalgomis dalijasi Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius.
Vartojimo paskolų augimas: rekordai ir priežastys
Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota net dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šis spartus augimas Lietuvą iškelia į lyderės pozicijas visoje euro zonoje.
Pagrindinės šio augimo priežastys – sustiprėjusi gyventojų perkamoji galia ir natūraliai kylusios prekių bei paslaugų kainos. Pastarųjų metų infliacija, nors ir kėlusi iššūkių, kartu lėmė ir atlyginimų augimą. Tai leido gyventojams drąsiau skolintis didesnes sumas brangesniems pirkiniams, pavyzdžiui, ilgesnio laikotarpio investicijoms į kokybiškesnį būsto remontą ar naujus pirkinius.
Kinta ir vartotojų įpročiai: vyresni ir savarankiškai dirbantys
Įdomu tai, kad auga ne tik kreditų sumos, bet ir pačių besiskolinančiųjų ratas. Anot Justino Muleikos, pastebima, jog dėl kreditavimo vis aktyviau kreipiasi vyresnio amžiaus gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas. Ši tendencija artėja prie globalių standartų – pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausią vidutinę skolą turi vadinamosios „Baby boomers“ kartos atstovai (22,5 tūkst. JAV dolerių), kai tuo tarpu Z kartos vidutinė skola siekia 8,7 tūkst. dolerių.
Lietuva taip pat atspindi pasaulinę tendenciją, kai mažėja pagal tradicines darbo sutartis dirbančiųjų skaičius ir daugėja savarankiškai dirbančių specialistų. Tai akivaizdžiai atsispindi ir vartojimo kreditų rinkoje – vis daugiau individualią veiklą vykdančių asmenų naudojasi vartojimo paskolomis, optimizuodami savo finansus ir gerindami gyvenimo kokybę.
Rinkos augimo perspektyvos ir lietuvių įpročiai
Jeigu šalies ekonomika išvengs didelių sukrėtimų, prognozuojama, kad vartojimo paskolų rinka ir toliau augs, nors galbūt ir ne tokiais spartaus bumo tempais kaip šių metų pradžioje.
Lietuva, lyginant su ES vidurkiu pagal skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, vis dar ženkliai atsilieka, o tai reiškia, kad yra nemažai erdvės artėti prie bendro regiono lygio.
Be to, lietuviams yra įprasta skolintis siekiant pagerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę. „GF banko“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai patvirtina šį faktą: kas trečias respondentas nurodė, kad šiuo metu arba anksčiau yra paėmęs vartojimo paskolą, arba planuoja skolintis ateityje. Beveik ketvirtadalis jų nuolat turi bent vieną aktyvią vartojimo paskolą.
Konkurencija rinkoje – kliento naudai
Vartojimo kreditų rinka Lietuvoje išlieka labai konkurencinga. Joje veikia daugybė tiek bankinių, tiek nebankinių paslaugų teikėjų. Nors pastaraisiais metais ir neatsirado reikšmingesnių naujų žaidėjų, didelė konkurencija yra palanki klientams.
Tai leidžia žmonėms rinktis geriausiai jų poreikius atitinkantį paslaugų teikėją, atsižvelgiant į aptarnavimo kokybę ir kreditavimo sąlygas. Vis dėlto, Justinas Muleika primena, kad svarbiausia – prieš imant bet kokią paskolą kruopščiai įsivertinti jos reikalingumą ir realias galimybes įmokas mokėti ne tik šiandien, bet ir visą suplanuotą paskolos laikotarpį. Atsakingas skolinimasis yra raktas į stabilią finansinę ateitį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Lietuvos paskolų rinka šiuo metu taip sparčiai auga?
Sparčią vartojimo paskolų rinkos plėtrą Lietuvoje lėmė du pagrindiniai veiksniai: išaugusi gyventojų perkamoji galia ir didėjusios prekių bei paslaugų kainos. Kylantys atlyginimai leido gyventojams skolintis didesnes sumas brangesniems pirkiniams ar kokybiškesniam būsto remontui, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas šiuo metu aktyviausiai naudojasi vartojimo paskolomis Lietuvoje?
Nors augimas stebimas visose amžiaus grupėse, ypač suaktyvėjo vyresnio amžiaus gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas. Taip pat pastebimai daugėja vartojimo kreditus imančių individualią veiklą vykdančių asmenų, kas atspindi globalias tendencijas, kai mažėja dirbančių pagal tradicines sutartis skaičius.
Ar verta imti paskolą būsto remontui ar didesniam pirkiniui Lietuvoje dabar?
Lietuviams įprasta imti paskolą norint pasigerinti buitį ir gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad rinka auga ir siūlomi konkurencingi palūkanų tarifai, daugelis gyventojų mato galimybes įgyvendinti savo planus. Svarbu įvertinti asmenines finansines galimybes ir pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą.
Ar Lietuvos paskolų rinka ir toliau augs artimiausiu metu?
Prognozuojama, kad, išvengus didelių ekonominių sukrėtimų, rinka ir toliau augs. Lietuva pagal skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio, todėl yra daug erdvės artėti prie bendro regiono lygio. Ekonomikos augimo prognozės ir konkurencingi palūkanų tarifai indikuoja tolesnę teigiamą tendenciją.
Komentarai