Vaikų ateitis Lietuvoje 2026: žinios ir santaupos

Iki 2030 metų gali pasikeisti beveik 40 proc. pagrindinių gebėjimų, kurių šiandien reikia darbuotojams. Tokį darbdavių vertinimą pateikia Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs“ tyrimas, kuriuo savo komentare remiasi SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė. Jos argumentas tėvams: vaikų ugdymą verta derinti su finansiniu pasirengimu jų savarankiško gyvenimo pradžiai.

Šis skaičius nereiškia, kad iki 2030 metų beveik pusė dabartinių žinių taps bevertės. Tai apklaustų darbdavių prognozė apie darbo rinkoje reikalingų gebėjimų kaitą. Ji padeda suprasti, kodėl mokėjimas mokytis ir prisitaikyti gali būti naudingas greta konkrečių dalykinių žinių.

Kokius gebėjimus darbdaviai išskiria iki 2030 metų

Komentare nurodoma, kad „Future of Jobs“ tyrime apklausta daugiau kaip 1 000 darbdavių iš 55 ekonomikų. Jų vertinimu, sparčiausiai augs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, tinklų ir kibernetinio saugumo bei technologinio raštingumo kompetencijų poreikis. Greta jų darbdaviai išskiria kūrybinį mąstymą, atsparumą, lankstumą, smalsumą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą.

Platesnę prieigą prie skaitmeninių technologijų 60 proc. apklaustų darbdavių įvardijo kaip tendenciją, kuri iki 2030 metų keis jų verslą. Tai įmonių lūkesčiai, o ne pažadas, kad kiekvienoje profesijoje pokyčiai vyks vienodu tempu. Tyrimo duomenys taip pat nepasako, kokią profesiją turėtų rinktis konkretus vaikas ar kuriam įgūdžiui šeima turėtų skirti daugiausia lėšų.

Ruseckienė iš šios prognozės daro platesnę išvadą apie ugdymą. Jei per būsimą karjerą gali tekti keisti veiklos kryptį, pasirengimas vienai profesijai nėra vienintelis tėvų rūpestis. Ji siūlo stiprinti vaiko smalsumą, mokymosi įgūdžius ir gebėjimą persiorientuoti pasikeitus aplinkybėms. Tyrime išskirti technologiniai gebėjimai šio argumento nepaneigia: darbdaviai kartu mini ir savybes, kurios gali padėti mokytis naujų dalykų.

Kodėl prie išsilavinimo autorė prideda santaupas

Tame pačiame tyrime darbdaviai kalba ir apie ekonomines sąlygas. Komentare pateikiama, kad pusė apklaustų įmonių vadovų tikisi reikšmingo didėjančių pragyvenimo išlaidų poveikio savo verslui, o 42 proc. mano, kad jų verslą keis lėtesnis ekonomikos augimas. Šie atsakymai apibūdina darbdavių lūkesčius. Jie nenustato, kiek ateityje kainuos studijos, būstas ar kasdienis gyvenimas Lietuvoje.

Būtent čia Ruseckienė sieja darbo rinkos prognozę su šeimos finansais. Jos teigimu, santaupos gali suteikti jaunam žmogui daugiau pasirinkimo pradėjus savarankišką gyvenimą: renkantis studijas, persikvalifikuojant, bandant verslo idėją ar svarstant darbo pasiūlymą. Finansinis pagrindas negarantuoja nė vieno iš šių pasirinkimų sėkmės, tačiau gali sumažinti spaudimą sprendimą priimti vien dėl tuo metu turimų lėšų.

Tai SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovės komentaras, todėl siūloma finansinio pasirengimo kryptis yra autorės pozicija. Darbdavių apklausos duomenys rodo, kokius pokyčius prognozuoja respondentai; jie savaime neįrodo, kokio dydžio santaupas šeima turėtų sukaupti ar kuris kaupimo būdas jai tinkamiausias.

Ką parodo 100 eurų per mėnesį pavyzdys

Autorė pateikia iliustraciją: jei šeima 12 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, o vidutinė metinė grąža siektų 10 proc., laikotarpio pabaigoje investicijų vertė galėtų būti apie 28 tūkst. eurų. Per tuos 12 metų įmokos sudarytų 14 400 eurų; likusi pavyzdyje numatomos vertės dalis priklausytų nuo uždirbtos grąžos.

Toliau daroma prielaida, kad pilnametystės sulaukęs jaunuolis portfelį išsaugotų ir dar 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų. Esant tai pačiai pavyzdžio grąžai, portfelio vertė galėtų priartėti prie 280 tūkst. eurų. Šis antras skaičius priklauso ir nuo pirmųjų 12 metų rezultato, ir nuo to, ar įmokos būtų tęsiamos dar du dešimtmečius. Taigi abu dydžiai apibūdina skirtingos trukmės scenarijus, o ne dvi sumas, kurias šeima gautų tuo pačiu metu.

Tai skaičiavimo pavyzdys, o ne prognozuojama suma konkrečiam vaikui. Ruseckienė pažymi, kad rinkos svyruoja ir faktinė grąža gali skirtis. Todėl šeimai šie skaičiai pirmiausia parodo, kokią įtaką hipotetiniam rezultatui turi ilgas laikotarpis ir reguliarios įmokos. Jie nepasako, kiek lėšų ji tikrai turės ateityje.

Kaip vertinti dabartinius vaiko poreikius ir ateities galimybes

Komentare finansinis pasirengimas nekeliamas aukščiau už vaiko dabartinius poreikius. Autorė primena, kad dar vienas būrelis gali būti menkai naudingas, jei vaiko dienotvarkė jau perpildyta, o didelis veiklų krūvis gali didinti nuovargį ir mažinti motyvaciją. Kartu ji siūlo pagalvoti, ar dalį šeimos lėšų galima nuosekliai atidėti ateičiai.

Šis pasirinkimas nėra vienodas visoms šeimoms: komentare nepateikiama universali suma būreliams ar santaupoms. Autorės siūlomas atskaitos taškas – vertinti, ką konkreti veikla suteikia vaikui dabar ir kiek pasirinkimo galimybių jis turės baigęs mokyklą. Toks vertinimas leidžia sprendimą sieti su vaiko poreikiais bei šeimos galimybėmis, o ne su vienu tyrimo procentu ar iliustracine investicijų suma.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Apie šaltinį

Straipsnis parengtas pagal BNS paskelbtą SEB banko atstovės komentarą; apklausos prognozės atskirtos nuo autorės siūlymų šeimoms.

Patikros

Įvardyta autorės pareigybė SEB banke.
Darbo įgūdžių ir ekonominių sąlygų skaičiai pateikti kaip darbdavių apklausos vertinimai.
Investavimo sumos aiškiai pažymėtos kaip iliustracinis pavyzdys, priklausantis nuo grąžos...

BNS paskelbtas Kristinos Ruseckienės komentaras Patikrinti faktus