Lietuvos pirkėjams kainų šuolio kol kas nežada

Chemijos produktai Lietuvos gamintojų vidaus rinkoje balandį, palyginti su kovu, pabrango daugiau nei 14 proc., tačiau „Maxima“ teigia, kad pirkėjai reikšmingo poveikio parduotuvių lentynose kol kas neturėtų matyti. Pasak prekybos tinklo, dalis naftos kainų augimo jau pasiekė pakuočių, kosmetikos, buitinės chemijos ir kai kurių gėrimų tiekimo grandines, bet galutinės prekių kainos išlieka stabilios.

„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad tiekėjų pranešimai apie didesnes savikainas jau gauti dėl PET pakuotėse parduodamų nealkoholinių gėrimų, kosmetikos, buitinės chemijos, šiukšlių maišų, automobilių alyvos, žvakių ir kai kurių pakuočių, naudojamų produktams fasuoti.

14 proc. chemijos produktų brangimas dar nėra lentynos kaina

Naftos kainos vartotoją dažnai pasiekia ne tiesiogiai, o per tarpines grandis. Iš naftos chemijos žaliavų gaminamas plastikas, pakuotės, dalis buitinės chemijos komponentų, kosmetikos pakuočių, techninių prekių ir kitų kasdien naudojamų gaminių.

Todėl vieno mėnesio chemijos produktų kainų šuolis savaime nereiškia, kad pirkinių krepšelis tą pačią savaitę brangs tokiu pačiu tempu. Mažmeninėje prekyboje galutinei kainai įtakos turi tiekėjų sutartys, atsargos, logistikos sąnaudos, konkurencija ir paties prekybininko sprendimas, kiek savikainos pokyčio perkelti pirkėjui.

„Balandį, palyginti su kovu, Lietuvos gamintojų vidaus rinkoje parduodami chemijos produktai vos per mėnesį brango daugiau nei 14 procentų. Dėl brangstančios plastikinių pakuočių žaliavos jau šiandien kai kurių prekių savikaina yra padidėjusi – šį tiekimo kainų pokytį kol kas amortizuojame ir dengiame vidinių resursų sąskaita, todėl prekių kainos „Maximos“ parduotuvių lentynose lieka stabilios“, – teigia M. Tilmantas.

Labiausiai jautrios pakuotės, gėrimai ir buitinė chemija

Pirkėjams artimiausia rizikos zona yra tos prekės, kurių savikainoje daug plastiko arba kitų naftos chemijos žaliavų. Į šią grupę patenka PET pakuotėse parduodami nealkoholiniai gėrimai, kai kurie maisto produktai su brangesnėmis fasavimo pakuotėmis, kosmetika, valikliai, skalbikliai ir dalis pramoninių prekių.

Lietuvos pirkėjams kainų šuolio kol kas nežada

Tilmanto teigimu, tiekėjai jau informuoja apie padidėjusias kai kurių prekių tiekimo kainas. Vis dėlto prekybos tinklas nurodo, kad šiuo metu augimą dengia vidiniais resursais, todėl staigaus kainų pasikeitimo pirkėjams neprognozuoja.

Tai svarbu kasdieniam biudžetui, nes maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos yra viena jautriausių namų ūkių išlaidų eilučių. Dalis pirkėjų įprastai greičiausiai pastebi ne bendrą infliacijos rodiklį, o konkrečių prekių, tokių kaip pienas, duona, vanduo, sultys, skalbiklis ar šiukšlių maišai, pokytį, todėl platesnis infliacijos poveikis kainoms tampa matomas per kasdienius pirkinius.

Maisto kainų metinis pokytis buvo mažesnis nei bendra infliacija

„Maxima“ savo poziciją sieja ir su platesniu kainų fonu. Bendrovės pateiktais duomenimis, metinė infliacija balandį siekė beveik 5 proc., o maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų metinis kainų pokytis buvo 1,1 proc.

Šie skaičiai rodo, kad maisto kainų augimas tuo laikotarpiu buvo lėtesnis nei bendras kainų kilimas šalyje. Tačiau tai nėra garantija, kad toks skirtumas išliks, nes naftos, pakuočių ir logistikos sąnaudos priklauso nuo geopolitinės padėties, žaliavų rinkų ir tiekėjų sutarčių.

Prekybos tinklas teigia derybose su tiekėjais siekiantis užsitikrinti palankesnes tiekimo kainas ilgesniam laikotarpiui. Pirkėjams tai reiškia, kad artimiausias kainų stabilumas labiausiai priklausys nuo to, kiek ilgai prekybininkai galės absorbuoti brangstančias žaliavas ir kaip greitai keisis tiekėjų kainodara.

Apie ankstesnius prekybos tinklo kainų pokyčius jau rašyta ir gerosnaujienos.lt publikacijoje apie tai, kad Lietuvoje pirkėjai rečiau laukia akcijų.

Tinklas žada kainų poveikį švelninti vidiniais resursais

„Dedame visas pastangas, kad naftos ir iš jos gaminamų produktų kainų augimo įtakos mūsų pirkėjai nejustų visai arba, esant galutinių kainų korekcijoms, šios būtų minimalios ir neproporcingos svyruojančių žaliavų kainų pokyčiui“, – sako M. Tilmantas.

Jis taip pat primena, kad „Maxima“ neseniai skelbė apie reguliarių kainų mažinimą, kai daugiau nei 9 tūkst. maisto prekių įprastos kainos esą buvo sumažintos vidutiniškai iki 25 proc.

„Maxima LT“ valdo beveik pustrečio šimto parduotuvių Lietuvoje, tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų, o parduotuvėse kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Tekstas parengtas remiantis „Maximos“ pateikta informacija ir aiškiai atskiriant bendrovės poziciją nuo platesnio kainų konteksto.

Patikros

Patikrinta, kurios prekių grupės šaltinyje siejamos su naftos chemijos žaliavomis.
Atskirti tiekėjų savikainos pokyčiai nuo galutinių kainų parduotuvių lentynose.
Išlaikyti šaltinyje nurodyti infliacijos ir maisto kainų pokyčio skaičiai.
Geografinė aprėptis nustatyta kaip Lietuva, nes kalbama apie nacionalinį prekybos tinklą.

ELTA pranešimas spaudai Ieškoti platesnio kainų konteksto