Lietuvos pramonė: ar keturių mėnesių nuosmukis pagaliau baigėsi?

Po keturis mėnesius trukusio nuoseklaus nuotaikų blogėjimo, Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai liepos mėnesį fiksavo pirmuosius stabilizacijos ženklus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) liepą pasiekė 47,65 punkto, palyginti su birželiu pakildamas vos 0,13 punkto. Nors šis rodiklis vis dar išlieka žemiau neutralios 50 punktų ribos, jis rodo, kad verslo nuotaikų kritimas bent laikinai sustojo.

Šių metų kovą indeksas buvo pakilęs iki 51,15 punkto, tačiau vėliau sekė nuoseklus smukimas, per keturis mėnesius indeksui praradus 3,5 punkto. Liepos rezultatas dar neleidžia kalbėti apie aiškų pramonės atsigavimą, tačiau rodo, kad įmonės atsargiau vertina artimiausių mėnesių perspektyvas ir stabdo pesimistines prognozes.

Sektorių skirtumai: nuo optimizmo iki gilaus atsargumo

Nors bendras rodiklis stabilizavosi, atskirų pramonės šakų rezultatai atskleidžia nevienodą atsigavimo tempą. Lietuvos gamintojų padėtį šiuo metu stipriai veikia eksporto rinkų būklė bei investicijų aktyvumas Europoje.

Sektorius	PLI reikšmė
Kompiuterių, elektronikos ir optikos gamyba	63,35
Metalo gaminių gamyba	56,65
Nemetalo mineralinių produktų gamyba	52,15
Maisto produktų gamyba	49,60
Drabužių siuvimas	44,15
Tekstilės gaminių gamyba	42,93
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba	41,35
Chemijos produktų gamyba	29,13

Ryškiausias optimizmas fiksuojamas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, tokiuose kaip elektronikos ar metalo gaminių gamyba, kur rodikliai išlieka virš neutralios 50 punktų ribos. Priešingai, chemijos pramonė liepą patyrė didžiausią – 6,6 punkto – kritimą, o tekstilės, drabužių bei plastikų sektoriai išlieka atsargūs, vertindami savo perspektyvas žemiau neutralios ribos.

Lietuvos pramonė: ar keturių mėnesių nuosmukis pagaliau baigėsi?

Ką svarbu žinoti

LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, vieno mėnesio stabilizacijos nepakanka tvirtinti, kad pramonė grįžo į tvaraus augimo kelią. Sektorių išsiskyrimas rodo, kad Lietuvos pramonė reaguoja nevienodai: vienos įmonės jau jaučia atsigavimą, o kitoms didžiausiu iššūkiu išlieka vangiai atsigaunanti paklausa užsienio rinkose.

Ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad ateinančiais mėnesiais svarbiausia stebėti ne tik bendrą indekso kryptį, bet ir tai, kaip keisis atskirų šakų lūkesčiai. Lietuvos pramonės perspektyvas ir toliau lems Europos ekonomikos raida, ypač Vokietijos pramonės atsigavimas, investicijų aktyvumas bei geopolitinis neapibrėžtumas. Jei pagrindinėse eksporto rinkose paklausa ims augti, tai taps aiškiu signalu apie pramonės atsigavimą.

Indeksas yra sudaromas remiantis Valstybės duomenų agentūros tyrimais, apibendrinant gamybos, paklausos, atsargų ir darbuotojų skaičiaus prognozes. 50 punktų riba yra skiriamoji linija tarp plėtros lūkesčių ir verslo nuotaikų atvėsimo.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Patikrinti duomenys

Analizė parengta remiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos liepos mėnesio pramonės lūkesčių indekso ataskaita.

Patikros