Šviesiaplaukė besišypsanti moteris gydytoja baltais chalatais laiko rankose žalius apsauginius lazerio akinius.

Po vasaros išryškėjo pigmentinės dėmės: kada tikrintis?

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal ELTA paskelbtą „Eurovaistinės“ pranešimą.

Vasarą veido oda gali atrodyti lygesnė, tačiau blėstant įdegiui neretai išryškėja tamsesnės dėmės. Dermatovenerologė Iveta Gylienė aiškina, kad jos nebūtinai susiformavo rudenį – dalis pigmento odoje susikaupė arba patamsėjo dar saulėtais mėnesiais.

Pigmentinė dėmė nėra viena konkreti diagnozė. Taip apibūdinamas matomas odos spalvos pokytis, dažniausiai susijęs su melaninu. Vienos dėmės gali palaipsniui pašviesėti, o kitoms būdingas išliekantis ar pasikartojantis pigmentas.

Blėstant įdegiui dėmių kontrastas padidėja

Saulė vasarą patamsina ir pigmentines dėmes, ir aplinkinę odą. Kol veidas įdegęs, spalvų skirtumas būna mažesnis, todėl atskiros dėmės gali beveik nekristi į akis.

Rudenį aplinkinė oda šviesėja greičiau, o lokaliai susikaupęs pigmentas gali išlikti. Dėl padidėjusio kontrasto atrodo, kad dėmių staiga padaugėjo, nors jos galėjo pradėti formuotis gerokai anksčiau.

Pigmentacijos pobūdžiui įtakos turi genetinis polinkis, odos fototipas, saulės ir kitos šviesos poveikis, karštis, hormoniniai pokyčiai bei odos uždegimai. Hormoniniai veiksniai gali būti susiję su nėštumu ar kontracepcijos vartojimu, o uždegiminės dėmės – su akne, dermatitu arba kitais odos pažeidimais.

Strazdanos, melazma ir použdegiminė hiperpigmentacija skiriasi

Strazdanos paprastai tampa ryškesnės veikiant saulei ir dažniau nublanksta sumažėjus jos poveikiui. Saulinius šlakus Iveta Gylienė įvardija kaip vienus vangiausiai šviesėjančių pigmentinių pokyčių.

Melazma dažniausiai pasireiškia netolygios pigmentacijos plotais. Ji gali iš dalies pašviesėti, tačiau jai būdinga didesnė atsinaujinimo tikimybė, ypač jei oda vėl veikiama pigmentaciją skatinančių veiksnių.

Použdegiminė hiperpigmentacija atsiranda ten, kur oda buvo paveikta aknės, dermatito ar kito uždegimo. Saulėje tokios vietos gali patamsėti, o jų šviesėjimo greitis priklauso nuo pigmento gylio, odos fototipo ir tolesnio dirginimo.

Todėl vien pagal dėmės spalvą negalima patikimai nustatyti nei jos kilmės, nei būsimos eigos. Tokį vertinimą apsunkina ir tai, kad tame pačiame veide gali būti kelių skirtingų rūšių pigmentinių pokyčių.

Savaiminį išblukimą lemia dėmės kilmė ir pigmento gylis

Vieno termino, per kurį pigmentinės dėmės turėtų išnykti, nėra. Pasak dermatovenerologės, dažniau savaime nublanksta strazdanos, o melazma ir použdegiminė hiperpigmentacija kai kuriais atvejais pašviesėja tik iš dalies.

Sauliniai šlakai paprastai išlieka ilgiau. Jei oda ir toliau veikiama saulės, šviesos, karščio, hormoninių svyravimų ar uždegimo, pigmentacija gali nesumažėti arba vėl sustiprėti.

Odos pokyčiai gali kelti nemažai nerimo. Pranešime cituojamas Nacionalinio savijautos indekso tyrimas rodo, kad kas trečia moteris susiduria su odos sausėjimu, o daugiau nei kas dešimtą vargina alergijos, dermatitas ar aknė. Tai padeda paaiškinti, kodėl po vasaros išryškėję veido pokyčiai pastebimi greitai, tačiau kosmetinis rūpestis neturėtų paskatinti skubotai šalinti neaiškios kilmės darinių.

Aktyviąsias priemones geriau įtraukti po vieną

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė nurodo, kad odos atspalviui lyginti naudojamos šviesinamojo poveikio priemonės, vitaminas C, retinolis, glikolio arba pieno rūgštys. Jų poveikis ir tinkamumas priklauso nuo konkrečios odos būklės, todėl naują priemonę siūloma įtraukti palaipsniui, prieš tai pasitarus su specialistu.

Vienu metu pradėjus naudoti retinolį, AHA rūgštis ir vitaminą C, oda gali būti stipriai sudirginta. Pažeidus apsauginį barjerą, pigmentacija gali tapti dar ryškesnė.

Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojami eksperimentai su citrina ar soda. Šios buitinės priemonės gali pažeisti odos barjerą, todėl bandymas pašviesinti dėmę gali duoti priešingą rezultatą.

Kasdienė apsauga nuo saulės išlieka reikalinga ir rudenį bei žiemą. UVA spinduliai odą veikia ne vien vasarą, o be apsaugos pigmentaciją mažinanti rutina gali būti ne tokia veiksminga.

ABCDE požymiai padeda pastebėti pakitusį darinį

Tarp panašių dėmių didžiausio dėmesio reikalauja viena aiškiai išsiskirianti. Dermatologijoje tai kartais vadinama „bjauriojo ančiuko“ požymiu.

ABCDE taisyklė padeda stebėti asimetriją, netolygius kraštus, nevienodą spalvą, didesnį nei 6 milimetrų skersmenį ir laikui bėgant vykstančius pokyčius. Vis dėlto ši atmintinė nėra diagnostikos metodas: ankstyva melanoma gali būti vos kelių milimetrų dydžio ir slėptis tarp kitų pigmentinių darinių.

Dėmę, kuri keičiasi, ryškiai skiriasi nuo kitų arba kurios kilmė neaiški, pirmiausia turi įvertinti dermatovenerologas. Dermatoskopija leidžia specialistui pamatyti pigmento struktūras, kraujagysles ir kitus plika akimi nematomus požymius.

Neaiškaus pigmentinio darinio negalima šalinti lazeriu, rūgštimis ar kitais metodais iki profesionalaus įvertinimo. Iveta Gylienė įspėja, kad netinkama procedūra gali užmaskuoti ankstyvus piktybinius pakitimus ir uždelsti diagnozę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl pigmentinės dėmės labiausiai išryškėja būtent po vasaros?

Blėstant įdegiui aplinkinė oda pašviesėja greičiau negu vietos, kuriose susikaupė daugiau melanino, todėl dėmės tampa kontrastingesnės. Jų kilmė gali būti skirtinga – nuo saulės poveikio ar hormoninių pokyčių iki aknės ir kitų uždegimų paliktų žymių. Vien pagal spalvą nustatyti priežasties negalima.

Kaip namuose įvertinti naują pigmentinę dėmę ir ką daryti pirmiausia?

Nufotografuokite dėmę dienos šviesoje, šalia pridėję liniuotę, ir užsirašykite datą. Kartą per mėnesį palyginkite jos dydį, formą, kraštus bei spalvą. Kasdien naudokite plataus spektro SPF 50 apsaugą ir venkite intensyvaus šveitimo ar balinamųjų priemonių, kol neaišku, koks tai odos pokytis.

Kada dėl pigmentinės dėmės reikia kreiptis į gydytoją?

Dermatologo konsultaciją verta suplanuoti, jei dėmė yra nauja, aiškiai skiriasi nuo kitų arba per kelias savaites keičiasi. Nelaukite, jei ji tampa asimetriška, įgauna nelygius kraštus ar kelias spalvas, didėja, kraujuoja, šlapiuoja, niežti arba negyja. Tokiais atvejais svarbiausia ne kosmetinis šviesinimas, o profesionali apžiūra ir prireikus dermatoskopija.

Ar rudenį Lietuvoje dar reikia saugoti pigmentines dėmes nuo saulės?

Taip. UVA spinduliai odą pasiekia ir debesuotomis dienomis bei pro langus, todėl veidui, kaklui ir plaštakoms apsauga aktuali ištisus metus. Tepkite SPF priemonę prieš išeidami, o ilgiau būdami lauke ją atnaujinkite pagal gamintojo nurodymus. Apsauga mažina dėmių tamsėjimo ir jų pasikartojimo riziką, tačiau jau pakitusios dėmės diagnozės nepakeičia.

Koks turėtų būti kitas žingsnis, jei dėmė per rudenį nepašviesėja?

Registruokitės pas šeimos gydytoją arba dermatovenerologą ir į konsultaciją atsineškite ankstesnes nuotraukas bei naudojamų vaistų ir odos priemonių sąrašą. Gydytojas pirmiausia nustatys pokyčio pobūdį, o tik tada pasiūlys stebėjimą ar gydymą. Registracijos ir siuntimo informaciją tikrinkite E. sveikatos sistemoje arba savo gydymo įstaigoje.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto