Didelis šiaudų rulonas geltoname nupjautame lauke su toli matomais miškais ir šviesiu dangumi.

Lietuvos ūkių riziką kasmet perrašo vis kita stichija

Daugiau kaip 2 mln. eurų – tiek BTA draudimas 2022–2025 m. išmokėjo už pasėliams padarytą žalą. Per ketverius metus bendrovė apmokėjo 174 atvejus, susijusius su šalnomis, kruša, lietumi ir audromis. Skaičiai rodo ne vien nuostolių dydį: kiekvienais metais didžiausią finansinį smūgį sukeldavo vis kitas orų reiškinys.

Tai yra vienos draudimo bendrovės duomenys, todėl jie neparodo visų Lietuvos ūkių nuostolių ar visos pasėlių draudimo rinkos. Vis dėlto ketverių metų seka atskleidžia problemą, su kuria susiduria ūkininkai – sezoną tenka planuoti nežinant, kuri rizika taps svarbiausia.

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS paskelbtą medžiagą ir joje pateiktus BTA draudimo duomenis. Nagrinėjamas laikotarpis – 2022–2025 m.

Per ketverius metus – keturios skirtingos didžiausios rizikos

Pagal išmokėtas sumas daugiausia žalos per visą laikotarpį padarė kruša – apie 594 tūkst. eurų. Šalnoms ir iššalimui teko apie 531 tūkst. eurų, liūtims bei lietui – maždaug 491 tūkst. eurų, audroms – apie 403 tūkst. eurų.

Žalų dažnis pateikia kitokį vaizdą. Beveik pusę visų apmokėtų atvejų sudarė liūčių ir lietaus padariniai, nors pagal bendrą išmokų sumą pirmavo kruša. Vadinasi, dažniausiai pasikartojantis pavojus nebūtinai sukelia didžiausią bendrą finansinį nuostolį.

Metiniai skirtumai dar ryškesni. 2022 m. didžiausia išmokų dalis buvo susijusi su liūtimis ir lietumi, 2023 m. – su kruša, 2024 m. – su audromis, o 2025 m. daugiausia nuostolių sukėlė šalnos ir augalų iššalimas.

BTA draudimo Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė pabrėžia, kad žala gali susiformuoti per kelias minutes. Iki tol ūkininkas jau būna investavęs į sėklas, trąšas, augalų apsaugą ir technikos darbus, todėl sunaikintas derlius reiškia viso sezono finansinį smūgį.

Lietuvos ūkių riziką kasmet perrašo vis kita stichija

Panevėžio rajono laukuose nuostoliai tapo apčiuopiami

Panevėžio rajono ūkininkas ir agronomas Mindaugas Stankūnas pateikia konkrečius dviejų sezonų pavyzdžius. 2025 m. balandžio pabaigoje vėlyvosios šalnos pažeidė žieminius rapsus, buvusius stiebo augimo tarpsnyje. Ūkininko vertinimu, dėl to prarasta apie 30 proc. derliaus.

2023 m. rugpjūčio 7 d. kruša užklupo per derliaus nuėmimo darbus. Iš miežių varpų ant žemės buvo išdaužyta apie 15–20 proc. grūdų, kurių kombainais surinkti jau nebebuvo įmanoma.

Skirtingos stichijos reikalauja skirtingo atsako. Liūtys gali užmirkyti laukus, pabloginti produkcijos kokybę ir atidėti darbus, kruša mechaniškai sunaikina augalus, o pavasarinės šalnos pažeidžia juos jautriu vystymosi metu. Dėl šios priežasties pasėlių draudimas vertinamas pagal konkrečiame ūkyje auginamas kultūras ir joms jautriausias rizikas, o ne pagal vieną visiems sezonams tinkantį scenarijų.

Sveikas dirvožemis amortizuoja abu orų kraštutinumus

Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas ir agroekologijos grupės vadovas Justas Gulbinas orų nepastovumą sieja su kintančiu temperatūros bei kritulių režimu. Pasak jo, Lietuvoje ilgėja vegetacijos sezonas, tačiau po sausų laikotarpių gali sekti intensyvūs krituliai, o švelnesnės žiemos nepanaikina pavasarinių šalnų grėsmės.

Jo teigimu, ilgalaikiam ūkio atsparumui ypač reikšminga dirvožemio būklė. Nualintas, suslėgtas ir mažai organinės medžiagos turintis dirvožemis per liūtis prasčiau sugeria vandenį, todėl šis nubėga paviršiumi ir išplauna derlingą sluoksnį. Sausros metu toks laukas greičiau netenka drėgmės.

Draudimo išmokų statistika pati savaime neįrodo konkretaus ekstremalių reiškinių dažnėjimo tempo ir neleidžia visų žalų tiesiogiai priskirti klimato kaitai. Ji parodo finansinį nepastovumo rezultatą: per ketverius metus nė viena rizika neišliko didžiausia du sezonus iš eilės. Kaip pažymi A. Variakojienė, rizikų valdymas ūkiuose tampa tokia pat nuolatine veiklos dalimi kaip sėja, tręšimas ar derliaus nuėmimas.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto