Lietuva į Europos Sąjungos (ES) „Women on Boards“ direktyvos įgyvendinimo finišo tiesiąją įžengia turėdama didelį atotrūkį tarp esamos situacijos ir privalomų tikslų. Iki 2026 m. birželio mėnesio listinguojamose bendrovėse mažiau atstovaujama lytis privalo sudaryti bent 40 proc. nevykdomųjų valdybos narių arba 33 proc. visų valdybos narių. Šiuo metu Lietuvoje šį rodiklį pasiekė tik kas dešimta įmonė.
Seimo narė Jekaterina Rojaka pastebi, kad diskusija apie moterų dalyvavimą valdybose nebėra tik socialinės lygybės klausimas. Tai tapo valdysenos ir konkurencingumo elementu, rodančiu, kaip efektyviai verslas išnaudoja turimą talentų potencialą. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenys patvirtina, kad šalys, anksčiau įvedusios kvotas, pavyzdžiui, Prancūzija ar Norvegija, šiandien fiksuoja 40–47 proc. moterų atstovavimą, kai tuo tarpu rekomendacijomis besivadovaujančios valstybės juda gerokai lėčiau.
Tik dešimtadalis Lietuvos įmonių pasiekė ES tikslus
Lietuvos statistika rodo akivaizdų atotrūkį nuo Vakarų Europos standartų. Nors bendras moterų skaičius valdybose siekia beveik ketvirtadalį, pasiekti specifinius direktyvos reikalavimus daugumai bendrovių bus iššūkis.
| Rodiklis | Reikšmė Lietuvoje |
|---|---|
| Moterų dalis visose valdybose | 24,8 % |
| Įmonės, pasiekusios 40 % tikslą (nevykdomųjų narių) | 10 % |
| Moterų dalis VVĮ kolegialiuose organuose | 36,8 % |
| Moterų dalis tarp VVĮ vadovų | 8,8 % |
Kvotos dažnai vertinamos kaip dirbtinis kišimasis į verslą, tačiau praktika rodo, kad jos veikia kaip mechanizmas, padedantis perlaužti inerciją. Pagrindinė kliūtis Lietuvoje išlieka ne kompetentingų kandidačių trūkumas, o ribotas atvirumas konkurencijai. Valdybos dažnai formuojamos uždaru principu, kai tie patys profesiniai tinklai rekomenduoja tuos pačius asmenis, dažniausiai ieškant tradicinio kandidato – buvusio generalinio direktoriaus.
Valstybės valdomos įmonės rodo spartesnį progresą
Valdymo koordinavimo centro duomenys atskleidžia, kad viešasis sektorius Lietuvoje progresuoja sparčiau nei privatus. Valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) moterys sudaro 36,8 proc. kolegialių organų narių, o stebėtojų tarybose pasiektas visiškas lyčių balansas. Tai įrodo, kad aiškūs valdysenos standartai, viešos atrankos ir profesionalus valdybų formavimas duoda greitų rezultatų.
Visgi net ir valstybiniame sektoriuje išlieka „stiklinių lubų“ efektas: moterys vadovauja tik 8,8 proc. VVĮ. Tai rodo, kad priežiūros lygmenyje pažanga vyksta greičiau nei realios vykdomosios galios grandyje. Pasaulio bankas savo ataskaitoje „Women, Business and the Law 2026“ pabrėžia, kad didžiausia problema išlieka ne įstatymų trūkumas, o jų neveikimas praktikoje.
Būtini pokyčiai skaidresnei valdysenai
Vien formalus ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę nesukurs geresnės valdysenos, jei nebus keičiama sprendimų priėmimo kultūra. Šiuolaikinėms valdyboms reikia įvairiapusių kompetencijų: nuo dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo iki geopolitikos bei krizių valdymo. Būtent šiose srityse atsiveria platesnis kandidačių laukas.
Norint pasiekti realų pokytį, reikalingos profesionalesnės atrankos, stipresnis investuotojų spaudimas ir lankstesnė darbo bei šeimos politika. Lyčių balansas turi būti suvokiamas ne kaip formalumas ataskaitoje, o kaip priemonė geresniems strateginiams sprendimams priimti.
Šaltinis: ELTA
Komentarai