Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketvirtadienio vakariniame posėdyje balsavo prieš naująjį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą. Pagrindiniais prieštaravimo motyvais tapo abejotini įsigaliojimo terminai, išliekanti LRT tarybos politizacija bei valdančiųjų siekis išlaikyti galimybę daryti įtaką per valstybinius užsakymus.
Kritika dėl politizuotos valdysenos
Liberalų teigimu, po ilgai trukusių diskusijų darbo grupėse parengtas projektas nepasiekė esminio tikslo – depolitizuoti visuomeninio transliuotojo valdymo. Frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad per pusmetį trukusį procesą dokumentas prarado aiškią kryptį. Jos vertinimu, projektas tapo Seimo narių iniciatyvų rinkiniu, kuris neatitinka pradinio reformos tikslo.
Politikų nuomone, teisiškai padoriausias kelias būtų buvęs atmesti šį projektą ir palikti galioti senąją tvarką. Nors anksčiau ekspertai siūlė LRT pertvarką siekiant užtikrinti visišką politinį neutralumą, dabartinis Seimo svarstytas variantas, opozicijos teigimu, tik dar labiau supainioja reguliavimą.
Galimos pasekmės žiniasklaidos laisvei
Simonas Kairys, frakcijos seniūnės pavaduotojas, atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su finansavimo modelio keitimu. Baiminamasi, kad rudenį gali būti grįžta prie idėjos įteisinti sutartis tarp valstybės ir LRT, o tai atvertų kelią tiesioginei politinei įtakai turiniui. Be to, pastebima, kad naujosios normos prieštarauja viena kitai, todėl ateityje Seimui vėl gali tekti taisyti tą patį teisės aktą.
Šiuo metu projektas lieka diskusijų objektu, o liberalai ragina grįžti prie pamatinių demokratinės teisinės valstybės principų užtikrinimo, saugant visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės konjunktūros.
Šaltinis: BNS
Komentarai