Lietuvos kultūros paveldas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę, užtikrindamas, kad istorinės vertybės būtų prieinamos kiekvienam. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiais metais plečia reikšmingų XVI–XX a. leidinių, archyvų bei vizualinio paveldo kolekcijų skaitmeninimą.
„ekultūra“ – vieninga erdvė paveldui
Jau gegužės mėnesį pradės veikti didžiausia šalyje skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“. Ji į vieną erdvę sujungs daugiau nei milijoną objektų iš įvairių šalies institucijų: nuo senovinės spaudos ir fotografijų iki unikalių archyvinių dokumentų.
Šis procesas yra kritiškai svarbus saugant autentiškus šaltinius nuo fizinio nusidėvėjimo. Pavyzdžiui, Lietuva skaitmenina paveldą net ruošdamasi galimoms karo grėsmėms, taip garantuojant informacijos išlikimą ateities kartoms.
Nuo Renesanso šedevrų iki tarpukario laiškų
Šių metų darbuose išskiriamas Plantino–Moretų spaustuvės leidinių skaitmeninimas. Šios spaustuvės knygos pasižymi:
* Ypatinga spaudos kokybe ir prabangiu apipavidalinimu;
* Išskirtinėmis graviūromis ir ornamentinėmis raidėmis;
* Istorine verte, apimančia ir jėzuito poeto M. K. Sarbievijaus kūrybą.
Tęsiamas ir Jono Šliūpo archyvo – vieno svarbiausių tarpukario Lietuvos liudijimų – perkėlimas į skaitmeninę formą. Skaitmeninės kopijos leidžia tyrėjams ir visuomenei laisvai naudotis unikaliais laiškais (1883–1944 m.), kol originalai saugiai saugomi bibliotekos saugyklose. Panašiai kaip ir regionuose, kur Ukmergė pasiekė proveržį skaitmeninant kultūros paveldą DI pagalba, Nacionalinė biblioteka taiko moderniausius sprendimus.
Daugiakalbė istorija ir vizualinis paveldas
Naujajame etape dėmesys skiriamas ir nuo 1831 m. Lietuvoje leistiems kitakalbiams leidiniams bei Antrojo pasaulinio karo laikotarpio periodikai. Taip pat pradedamas nuoseklus istorinių atvirukų kolekcijos skaitmeninimas, kuris taps vizualiu pasakojimu apie senuosius Lietuvos miestus ir regionus. Tai galimybė pažinti šalies istoriją be jokių fizinių ribų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra platforma „ekultūra“ ir kada ji bus prieinama visuomenei?
„ekultūra“ – tai didžiausia Lietuvoje skaitmeninio kultūros turinio platforma, kuri oficialiai pradės veikti 2024 m. gegužės mėnesį. Ji vienoje erdvėje sujungs daugiau nei milijoną skaitmenintų vertybių: senąsias knygas, archyvinius dokumentus, spaudą bei istorines nuotraukas iš įvairių šalies kultūros įstaigų.
Kokius unikalius XVI–XIX a. leidinius bus galima pamatyti internete?
Skaitytojai galės susipažinti su prabangiais Plantino–Moretų spaustuvės leidiniais, kurie garsėja išskirtine kokybe, graviūromis ir ornamentika. Tarp jų bus ir žymaus poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinys, kuris yra neįkainojamas Europos knygos kultūros pavyzdys.
Kokia Jono Šliūpo archyvo skaitmeninimo reikšmė besidomintiems istorija?
Jono Šliūpo archyvo skaitmeninimas atveria prieigą prie daugiau nei 600 saugojimo vienetų, įskaitant vertingą 1883–1944 m. laiškų kolekciją. Tai leidžia tyrinėtojams ir istorijos entuziastams pažinti tarpukario Lietuvos asmenybes bei politinį kontekstą neišeinant iš namų, tuo pačiu apsaugant originalius dokumentus nuo susidėvėjimo.
Ar suskaitmenintas kultūros paveldas bus prieinamas nemokamai?
Taip, visi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitmeninami ištekliai yra skirti visuomenės švietimui. Skaitmeninės kopijos panaikina fizines ribas, todėl moksleiviai, studentai ir tyrėjai gali nemokamai naudotis aukščiausio lygio istorine medžiaga studijoms ar savišvietai.
Komentarai