Šilumos siurblio elektros sąnaudos Lietuvoje 2026

Kambariuose tebėra 21 °C, termostato nustatymai nepasikeitė, tačiau po šaltesnės savaitės elektros suvartojimas išaugo. Šilumos siurblį naudojančiuose namuose toks pokytis nebūtinai reiškia gedimą: atšalus pastatas praranda daugiau šilumos, o iš lauko oro ją paimančiam įrenginiui reikia daugiau elektros.

Norint suprasti padidėjusią sąskaitą, pirmiausia reikia atskirti du dalykus: kiek elektros sunaudota ir kiek už ją mokama. Tuomet galima palyginti orus, namų įpročius bei šildymo nustatymus ir įvertinti, ar pokytį paaiškina šalčiai, ar jau reikėtų specialisto pagalbos.

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal ELTA paskelbtą „Ignitis“ pranešimą. Jame pateikiami bendrovės privačių klientų padalinio vadovo Edvino Jurevičiaus paaiškinimai ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Pirmiausia palyginkite kilovatvalandes, tada sąskaitos sumą

Didesnė suma eurais savaime neparodo, kad šilumos siurblys pradėjo veikti prasčiau. Sąskaita gali augti dėl pasikeitusios elektros kainos, didesnio suvartoto kiekio arba abiejų priežasčių kartu. Todėl lyginant laikotarpius reikia pasižiūrėti ir į kainą, ir į kilovatvalandes.

Jeigu kilovatvalandžių padaugėjo, kitas klausimas – kokie tuo metu buvo orai. Švelnesnio ir šaltesnio laikotarpio vartojimo skirtumas nėra pakankamas pagrindas įtarti gedimą, net jeigu kambariuose visą laiką palaikėte vienodą temperatūrą.

Naudingesnis palyginimas – savo namų vartojimas per du panašius atšalimus. Jei orai ir įpročiai panašūs, tačiau elektros reikia gerokai daugiau, vartojimo grafikas gali padėti specialistui nustatyti, kada prasidėjo pokytis.

Tie patys 21 °C per šalčius reikalauja daugiau šilumos

Termostatas nurodo norimą patalpų temperatūrą, tačiau nenustato pastovaus elektros kiekio jai palaikyti. Šiluma iš namo prarandama per sienas, langus, stogą ir vėdinimą. Lauke atšalus šie nuostoliai didėja, todėl šildymo sistema turi juos kompensuoti.

Tai paaiškina, kodėl siurblys gali dirbti ilgiau, nors gyventojai nelietė termostato. Įrenginys palaiko tą pačią temperatūrą, bet namui jos išlaikymas kainuoja daugiau energijos.

Dėl šios priežasties vien namo plotas nėra patikimas pagrindas lyginti sąskaitas su kaimynais. Net greta stovintys vienodo dydžio namai gali skirtis sandarumu, apšiltinimu, vėdinimu ir gyventojų pasirinkta kambarių temperatūra.

Sąnaudoms įtakos turi ir šildymo sistema. Grindiniam šildymui dažnai pakanka vėsesnio vandens nei daliai radiatorių, o reikalinga vandens temperatūra veikia siurblio efektyvumą.

Oras–vanduo šilumos siurblys šaltyje veikia mažesniu efektyvumu

Oras–vanduo šilumos siurblys paima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją šildymo sistemos vandeniui. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko oro ir šildymo vandens temperatūros, tuo daugiau elektros reikia tam pačiam šilumos kiekiui gauti.

Pranešime pateikiami Lietuvos energetikos agentūros orientaciniai duomenys: esant +5 °C, iš oro šilumą imantis siurblys iš vienos kilovatvalandės elektros gali pagaminti apie 3,5–4,5 kWh šilumos. Esant –10 °C, šis kiekis gali sumažėti iki maždaug 2–2,5 kWh.

Šilumos ir jai pagaminti sunaudotos elektros santykis vadinamas efektyvumo koeficientu, arba COP. Šie skaičiai parodo bendrą priežastį, dėl kurios atšalus vartojimas auga, tačiau nėra konkretaus namo sąnaudų prognozė. Atskiro įrenginio ir šildymo sistemos rezultatai gali gerokai skirtis.

Taigi per šalčius susideda du poveikiai: namui reikia daugiau šilumos, o siurblys iš tos pačios elektros kilovatvalandės jos gali pagaminti mažiau. Šilumą iš grunto imančius siurblius trumpas atšalimas veikia mažiau, nes po žeme temperatūra stabilesnė.

Atitirpinimas ir papildomas kaitinimas didina sąnaudas

Elektros reikia ir lauko blokui atitirpinti. Drėgnu oru ant jo susidaro šerkšnas, kurį siurblys periodiškai pašalina. Tai įprasta įrenginio darbo dalis, todėl pats atitirpinimas dar nerodo gedimo.

Atitirpinimo dažnumo nepaaiškina vien šalčio stiprumas. Drėgnu oru, kai temperatūra artima nuliui, jo gali reikėti dažniau nei per sausą speigą. Dėl to vartojimo pokyčius naudinga vertinti kartu su oro sąlygomis.

Kai siurblio tiekiamos šilumos nebeužtenka, kai kuriose sistemose įsijungia papildomas elektrinis kaitinimo elementas. Tuomet elektros sąnaudos padidėja dar labiau. Vienos lauko temperatūros ribos, nuo kurios tokio šildymo turėtų prireikti visuose namuose, nėra.

Jeigu papildomas kaitinimas įsijungia dažnai, įrenginio nustatymus ir šildymo sistemą reikia peržiūrėti su ją prižiūrinčiu specialistu. Vien sąskaitos suma neatskleidžia, kiek prie jos prisidėjo šis elementas.

Vartojimo grafiką sugretinkite su visos paros orais

Praktiniam patikrinimui tinka kelių šaltesnių ir švelnesnių parų duomenys. „Meteo.lt“ archyve galima pasirinkti artimiausią meteorologijos stotį ir peržiūrėti atitinkamo laikotarpio oro temperatūrą. Vertinkite visą parą: šalčiausia nakties valanda neparodo dienos šildymo poreikio.

Lyginant atskiras valandas reikia suderinti laiką. Archyve naudojamas UTC laikas nesutampa su Lietuvos laiku, todėl tiesiogiai sugretinti vienodus valandų užrašus gali būti klaidinga.

Išmaniojo skaitiklio duomenis galima peržiūrėti „Ignitis“ programėlėje „EnergySmart“, kur per ESO gauti rodmenys pateikiami valandų arba 15 minučių intervalais. Palaipsniui kartu su šalčiu augantis vartojimas ir staiga atsiradęs kasdienis šuolis gali turėti skirtingas priežastis.

Pastebėję šuolį, prisiminkite, kas tuo metu namuose veikė ar buvo pakeista. Grafike atsispindi visa iš tinklo paimta elektra, įskaitant maisto gaminimą, karšto vandens ruošimą ir elektromobilio įkrovimą. Apytikris skirstymas pagal prietaisų grupes neleidžia tiksliai nustatyti siurblio sąnaudų ar jo COP.

Turint saulės elektrinę ant stogo ar sklype, didesnį elektros paėmimą iš tinklo gali paaiškinti ir sumažėjusi gamyba. Tokiu atveju namai gali vartoti tiek pat energijos, tačiau mažesnę jos dalį pasigaminti patys.

Nustatymus peržiūrėkite pagal namo šildymo poreikį

Patikrinkite, ar kambariuose nėra šilčiau, nei norite, ir ar šildymo vanduo nėra karštesnis, nei reikia sistemai. Didelės šildymo pertraukos nebūtinai sumažins sąnaudas: vėliau skubiai šildant atvėsusius namus elektros poreikis gali išaugti.

Jeigu siurblys valdomas pagal šildymo kreivę, vandens temperatūra automatiškai pritaikoma prie lauko oro temperatūros. Gerai veikiančios sistemos valdymo keisti vien dėl nuotolinio valdymo galimybės nereikėtų. Didesnius nustatymų pakeitimus geriau aptarti su specialistu.

E. Jurevičius siūlo vertinti palyginamus laikotarpius: „Jei įpročiai nesikeitė, o elektros reikia gerokai daugiau, verta pasitarti su šildymo specialistu. Grafikas jam padės pamatyti, kada prasidėjo pokytis.“

Specialisto pagalbos reikia ir tuomet, kai įrenginys rodo klaidas arba namai nebeprišyla. Kreipdamiesi pateikite vartojimo grafiką, palyginamų laikotarpių orų duomenis ir informaciją apie pakeistus šildymo nustatymus.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir paaiškinimų ribos

Paaiškinimas paremtas ELTA paskelbtu „Ignitis“ pranešimu; konkretaus įrenginio sąnaudos ir būklė pagal jį nenustatomos.

Patikros

Atskirti elektros kainos, suvartoto kiekio ir iš tinklo paimtos elektros pokyčiai.
Efektyvumo skaičiai pateikti kaip šaltinyje nurodyti orientaciniai dydžiai.
Išlaikytos išlygos dėl viso namo vartojimo grafiko ir apytikrio prietaisų sąnaudų skirstym...
Specialisto konsultacija siejama su nepaaiškintu vartojimo augimu, dažnu papildomu kaitini...

ELTA paskelbtas „Ignitis“ pranešimas Patikrinti faktus