Nutukimo kaina Lietuvoje 2026 m.: ką reiškia 24 eurai

Maždaug 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus, 3,3 proc. mažesnės sveikatos išlaidos ir apie 0,8 proc. didesnis BVP – tokius rezultatus Lietuvai pateikia 2026 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nutukimo mažinimo scenarijus. Tai modelio įverčiai, o ne jau pasiektas pokytis. Skaičiai parodo, kokio masto naudą šalis galėtų gauti, jei nutukimo paplitimas sumažėtų iki geriausius rezultatus turinčių valstybių ketvirčio lygio.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius šį mastą taip pat iliustruoja mažesniu dydžiu: 100 kg sveriančiam žmogui numetus 1 kg, viešai finansuojamos sveikatos priežiūros išlaidos galėtų būti apie 24 eurais mažesnės per metus. Šis skaičius nėra Lietuvoje išmatuota vieno kilogramo vertė ar pažadas, kad tiek pinigų atsiras biudžete.

Lietuvos scenarijuje – mažiau mirčių ir mažesnės išlaidos

2026 m. balandžio 15 d. paskelbtoje EBPO Lietuvos analizėje vertinama, kas nutiktų, jei nuo 2026 m. šeši rizikos veiksniai pasiektų geriausius rezultatus turinčių 25 proc. EBPO ir ES valstybių lygį. Tarp jų yra nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, rūkymas, žalingas alkoholio vartojimas ir oro tarša.

Vertinant visų šešių veiksnių pokytį, modelis numato vidutiniškai 15 328 mažiau naujų neužkrečiamųjų ligų atvejų per metus 2026–2050 m. laikotarpiu. Vien nutukimo mažinimo scenarijui priskiriama apie 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus. Tai vidutiniai ilgo laikotarpio modelio rezultatai, o ne konkrečių metų mirčių skaičiaus prognozė.

Nutukimas šiame modelyje sudaro pusę viso numatomo sveikatos išlaidų sumažėjimo potencialo ir 39 proc. priešlaikinio mirtingumo sumažėjimo potencialo. Šios dalys nereiškia, kad nutukimas šiandien lemia pusę visų Lietuvos sveikatos išlaidų ar 39 proc. visų priešlaikinių mirčių. Jos apibūdina tik modeliuojamo pagerėjimo pasiskirstymą tarp šešių vertintų veiksnių.

211 mln. ir 674 mln. eurų matuoja skirtingą poveikį

Pritaikius EBPO numatomą 3,3 proc. sveikatos išlaidų skirtumą 2025 m. Lietuvos sveikatos išlaidų bazei, gaunama apie 211,3 mln. eurų per metus. Skaičiavimui naudotas 84,258 mlrd. eurų nominalus Lietuvos BVP ir preliminarus vertinimas, kad einamosios sveikatos išlaidos sudaro 7,6 proc. BVP. Tai apytikris scenarijaus dydis 2025 m. ekonomikos mastu, o ne faktinė nutukimo gydymo sąskaita.

Tą patį 2025 m. BVP dydį pritaikius EBPO modeliuojamam 0,8 proc. BVP skirtumui, gaunama apie 674,1 mln. eurų. BVP rodiklis apima platesnį galimą poveikį ekonomikai, susijusį su sveikata, darbingumu ir produktyvumu. Jis nėra valstybės biudžeto pajamų prognozė.

Nutukimo kaina Lietuvoje: ką reiškia 24 eurai už kilogramą

Šių dviejų sumų sudėti negalima: sveikatos išlaidos ir BVP yra skirtingi, iš dalies persidengiantys poveikio matai. Palyginimui, 211,3 mln. eurų padalijus iš 2025 m. vidutinio užimtųjų skaičiaus, išeitų apie 145 eurai vienam užimtajam per metus. Tai būdas parodyti sumos mastą, o ne mokestis dirbančiajam.

Lietuvoje nutukęs maždaug kas penktas suaugęs žmogus

2026 m. rugsėjo 4 d. paskelbtais „Eurostat“ 2025 m. duomenimis, nutukimas nustatytas apie 21,5 proc. Lietuvos suaugusiųjų. ES vidurkis buvo 16,3 proc. Nutukimu statistikoje laikomas kūno masės indeksas (KMI) nuo 30; KMI nuo 25 iki mažiau kaip 30 priskiriamas antsvoriui.

Šis skirtumas padeda suprasti, kodėl Lietuvos scenarijuje nutukimo paplitimo mažėjimas turi didelį numatomą poveikį. Tačiau KMI yra gyventojų grupėms palyginti naudojamas rodiklis: vien iš jo negalima apskaičiuoti konkretaus žmogaus būsimų gydymo išlaidų.

24 eurai už kilogramą – iliustracija, ne išmatuotas sutaupymas

Vieno kilogramo įvertis remiasi 2024 m. gruodžio 5 d. „JAMA Network Open“ paskelbtu tyrimu. Jame 5 proc. kūno svorio sumažėjimas buvo susijęs su vidutiniškai 8 proc. mažesnėmis metinėmis sveikatos priežiūros išlaidomis. 100 kg sveriančiam žmogui 5 proc. sudarytų 5 kg.

Pritaikius šį santykinį išlaidų pokytį Lietuvos viešai finansuojamos sveikatos sistemos mastui, gaunama apie 120 eurų per metus už 5 kg, arba apie 24 eurus už kilogramą. Pagal tyrime nurodytą 7–10 proc. išlaidų skirtumo intervalą iliustracinis dydis būtų maždaug 21–30 eurų už kilogramą.

Tyrimo ryšys tarp svorio pokyčio ir išlaidų savaime neįrodo, kad kiekvienas numestas kilogramas Lietuvoje sumažins išlaidas tokia suma. Rezultatas priklauso nuo pradinio KMI, sveikatos būklės, gydymo poreikio ir to, ar svorio pokytis išlieka.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Duomenų kilmė

Straipsnyje atskirti EBPO modelio rezultatai, jų perskaičiavimai eurais ir iliustracinis vieno kilogramo įvertis.

Patikros

845 mirčių, 3,3 proc. išlaidų ir 0,8 proc. BVP rodikliai įvardyti kaip EBPO scenarijaus re...
211,3 mln. ir 674,1 mln. eurų pateikti kaip atskiri perskaičiavimai pagal 2025 m.
24 eurai už kilogramą aiškiai pažymėti kaip iliustracija, o ne Lietuvoje išmatuotas sutaup...

BNS skelbtas pranešimas Ieškoti EBPO Lietuvos analizės