Paliatyvioji pagalba tampa esmine atrama pacientams ir jų artimiesiems, kai aktyvus ligos gydymas nebegali sustabdyti jos progresavimo. Minint Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną, ligonių kasa primena apie kompleksines paslaugas, kurios padeda palengvinti simptomus, sumažinti kančias ir išsaugoti sergančio žmogaus orumą.
Kas gali gauti paliatyviąją pagalbą?
Paliatyvioji pagalba skiriama tiek suaugusiems, tiek vaikams, sergantiems progresuojančiomis, pavojingomis gyvybei ligomis. Svarbiausia – ne diagnozė, o paciento sveikatos būklė ir pagalbos poreikis. Ši pagalba reikalinga ne tik sergant onkologinėmis ligomis, bet ir esant pažengusiai demencijai, progresuojant neurologinėms, širdies ar kitoms lėtinėms ligoms.
Kaip teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai, suaugusiems pacientams ji skiriama tik tuomet, kai išnaudotos visos gydymo galimybės (išskyrus palaikomąją chemoterapiją ar dializes) ir paciento būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal tarptautinius indeksus (ECOG, Bartelio, Karnovskio).
Augantis poreikis apmokamas PSDF lėšomis
Paslaugos teikiamos gydymo įstaigose arba namuose, o jas apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Senstant visuomenei, šios kompleksinės pagalbos poreikis sparčiai auga:
- 2022 m.: Paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių.
- 2023 m.: Pagalbos prireikė daugiau nei 6 400 gyventojų.
- 2024 m. (iki rugsėjo): Paslaugos suteiktos jau virš 5 660 asmenų.
Šios paslaugos yra esminė parama, siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Daugiau informacijos apie tai, kaip paliatyvioji pagalba prisideda prie orumo išsaugojimo, rasite straipsnyje Kai gydymas neveikia: Paliatyvioji pagalba – parama orumui ir gyvenimo kokybei.
Rūpinasi specialistų komanda
Paliatyviąją pagalbą teikia tarpdisciplininė specialistų komanda, vadovaujama gydytojo. Į ją įeina:
- Slaugytojas ir jo padėjėjas.
- Socialinis darbuotojas.
- Medicinos psichologas.
- Kineziterapeutas.
Komanda, vadovaudamasi sudarytu ir su pacientu bei artimaisiais suderintu planu, rūpinasi ne tik fizine priežiūra (malšinant skausmą, pykinimą, kvėpavimo sutrikimus), bet ir visapusiška psichologine, socialine ir dvasine parama.
Parama artimiesiems: Teikiant psichologinę pagalbą, padedama pacientui susitaikyti su liga ir jos baigtimi, o artimiesiems – gauti reikalingą paramą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Tai padeda užtikrinti, kad paskutinieji gyvenimo metai būtų lengvesni ir orūs.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas apmoka kompleksinę paliatyviąją pagalbą ir kiek ji kainuoja pacientui?
Kompleksinė paliatyvioji pagalba, tiek teikiama gydymo įstaigose, tiek namuose, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (Ligonių kasos) lėšomis. Pacientams, turintiems privalomąjį sveikatos draudimą, ši pagalga teikiama nemokamai.
Kokia kompleksinė pagalba teikiama sunkiai sergantiems asmenims – ar rūpinamasi tik fizine priežiūra?
Ne, paliatyvioji pagalba yra visapusiška atrama, apimanti ne tik medicininę slaugą ir simptomų valdymą, bet ir psichologinę, socialinę bei dvasinę pagalbą. Jos tikslas – mažinti kančias, išsaugoti orumą ir gerinti paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Ar paliatyvioji pagalba skiriama tik sergant onkologine liga?
Nors onkologiniai susirgimai sudaro didelę dalį paliatyviosios pagalbos poreikio, ji taip pat skiriama progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms gyvybei pavojingoms ligoms. Lemiama yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir pagalbos poreikis, ypač kai reikia valdyti sunkius simptomus.
Kur teikiama paliatyvioji pagalba – ligoninėje ar paciento namuose?
Paliatyvioji pagalba teikiama įvairiais būdais, priklausomai nuo paciento poreikių. Ji gali būti suteikiama specializuotose gydymo įstaigose arba paciento namuose, kad asmuo galėtų oriai ir patogiai gyventi pažįstamoje aplinkoje. Šias paslaugas namuose taip pat apmoka Ligonių kasa.
Komentarai