Vyresnio amžiaus pora sėdi lauke ir žvelgia į tolumoje esančius medžius bei gamtą.

Panevėžyje slaugos lovų laukia dešimtys šeimų

Slaugos ligoninių eilės Lietuvoje išlieka net augant finansavimui, o šeimoms, kurios namuose prižiūri sunkiai sergančius artimuosius, laukimas dažnai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Karolis Valantinas sako, kad tokia eilė nėra laikoma išskirtine, tačiau ilgesnis, 3-4 mėnesių laukimas jau rodytų rimtesnį sistemos spaudimą.

Panevėžyje šiuo metu vietos į slaugos ligoninę laukia daugiau kaip 30 pacientų iš namų ir dar per 15 pacientų iš stacionaro. Kaune, K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, eilėje į skirtingas paslaugas laukia apie 80 žmonių. Ilgiausiai, pasak įstaigos vadovės Ievos Bradulskienės, laukia demencija sergantys pacientai, nes jiems skirta tik 12 lovų.

Dvi pacientų eilės Panevėžyje

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje pacientai patenka iš dviejų krypčių. Vienoje eilėje yra namuose slaugomi žmonės, kuriems siuntimą į slaugos ligoninę išrašo šeimos gydytojas. Kitoje eilėje laukia pacientai iš stacionaro, dažniausiai po traumų, insulto, infarkto ar kitų ūmių būklių.

Tokie pacientai po kelių savaičių gydymo ligoninėje formaliai gali būti siunčiami tęsti gydymo namuose, tačiau dalis jų fiziškai negali grįžti į įprastą aplinką. Tada slaugos ligoninė tampa tarpine grandimi tarp aktyvaus gydymo ir tolesnės ilgalaikės priežiūros.

K. Valantinas teigia, kad eilių visiškai panaikinti neįmanoma, nes neužpildytos lovos reikštų nenaudojamus pajėgumus. Jo vertinimu, 185 lovas turinčiai įstaigai teoriškai būtų galima plėstis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje papildomos lovos turi būti nuolat naudojamos, kad sistema išliktų finansiškai tvari.

Ilgiausiai laukia demencija sergantys pacientai

Kaune eilės taip pat laikomos nuolatine slaugos sektoriaus dalimi. I. Bradulskienė nurodo, kad paklausą didina vieniši pacientai, labai garbaus amžiaus kartu gyvenantys žmonės, artimieji, gyvenantys toli, taip pat atvejai, kai šeima nebegali užtikrinti kasdienės priežiūros namuose.

Priežasčių sąrašą papildo ūmūs susirgimai, kuriems reikia laiko ir profesionalios pagalbos, bei nepakankamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Kai pagalbos namuose nebepakanka, šeimos pradeda ieškoti vietos slaugos įstaigoje, o pasirinkimą dažnai lemia ne tik eilės ilgis, bet ir pasitikėjimas konkrečia ligonine.

Pasak K. Valantino, dalis artimųjų renkasi laukti konkrečios įstaigos, net jeigu kitur regione vieta atsirastų greičiau. Jis teigia, kad į Panevėžio ligoninę kreipiasi ir žmonės iš kitų apskrities įstaigų, sakydami, jog nori būtent šios ligoninės, nors laisvų vietų būtų kitur.

Finansavimas auga, bet poreikis nemažėja

Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Šiemet numatyta 261,6 mln. eurų, tai yra 11,9 proc. daugiau nei pernai. Vis dėlto didesnis PSDF finansavimas savaime nepanaikina eilių, nes lovų skaičių riboja pastatai, personalas ir realus paslaugų poreikis.

Panevėžio ligoninės vadovas sako, kad pagal dabartinį lovų skaičių darbuotojų įstaigai pakanka. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje riziką kelia slaugytojų amžius: didelė dalis jų yra vyresni ir gali išeiti į pensiją. Jei per trumpą laiką reikėtų pastatyti keliasdešimt papildomų lovų, personalo užtikrinimas taptų sudėtingesnis.

Kaune lovų trūkumą planuojama mažinti atveriant renovuotą skyrių Kulautuvoje. Jame numatytos 133 bendrosios slaugos lovos ir 36 globos lovos. Tai turėtų padėti daliai pacientų, tačiau eilės trukmė priklausys ir nuo to, iš kur pacientas atvyksta bei kokios priežiūros jam reikia.

Ką šeimos turėtų žinoti prieš laukdamos vietos

Pacientai, perkeliami iš ligoninės stacionaro, į slaugos įstaigas dažnai patenka greičiau, nes taip atlaisvinamos aktyvaus gydymo lovos. Jeigu vietos arti namų nėra, šeimos gali svarstyti ir tolimesnes įstaigas, laisvas lovas tikrinant per Išankstinės pacientų registracijos sistemą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad senyvo amžiaus žmonėms savivaldybėse gali būti teikiamos socialinės paslaugos namuose, trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa, transporto organizavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, psichosocialinė pagalba. Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, suaugusiųjų su negalia ir senyvo amžiaus socialinių paslaugų gavėjų šiuo metu yra apie 15 tūkst., jie gyvena 309 socialinės globos įstaigose.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto