Mano teta Zita buvo tikras kaimo šviesulys, nugyvenęs net 94 metus. Įdomiausia tai, kad per visą šį ilgą laiką ligoninėje ji gulėjo tik vienintelį kartą – kai nesėkmingai paslydusi susilaužė koją. Visas kitas negalias ji įveikdavo pati, pasitelkdama gamtos turtus. Jos virtuvė visada kvepėdavo džiovintomis žolėmis, o virš krosnies kabėdavo paslaptingi ryšulėliai. Tarp jų visada būdavo vienas augalas, kurį ji vertino labiausiai.
Baltoji notrelė: augalas, kurį painiojame su piktžole
„Notrelė,“ – sakydavo ji, glostydama švelnius augalo lapus. „Baltažiedė. Nuo visko padeda.“ Jaunystėje aš tik numodavau ranka, galvodama, kad tai seni bobučių pramanai, kol galiausiai pati nepradėjau gilintis į šio augalo savybes.
Daugelis iš mūsų pro šį augalą praeina tūkstančius kartų net nesusimąstydami. Iš pirmo žvilgsnio baltoji notrelė atrodo lygiai taip pat, kaip dilgėlė: tie patys dantytais kraštais lapai, tas pats kvadratinis stiebas. Tačiau yra du esminiai skirtumai, kuriuos teta Zita visada pabrėždavo:
- Ji negelia: Notrelę galite liesti drąsiai, ji neturi tų degančių plaukelių.
- Balti žiedai: Maži, švelnūs žiedeliai, jaukiai susispietę viršutinėje lapų dalyje.
Keturi tetos Zitos receptai: nuo ko saugo notrelė?
Teta šį augalą naudodavo kaip universalų vaistą, o jos patirtis vėliau pasitvirtino ir fitoterapijos žinynuose.
1. Ramybė gerklei ir kvėpavimui
Kai tik kas nors šeimoje pradėdavo „lojausiai“ kosėti, teta skubėdavo virti notrelės arbatos. Ji sakydavo, kad ši žolė „apgaubia“ gerklę ir nuramina net patį bjauriausią sausą kosulį. Tai puikus pasirinkimas sudirgusiai gleivinei gydyti.
2. Moteriška sveikata
Nors apie tai kaime garsiai nešnekėdavo, moterys žinojo – notrelė yra jų sąjungininkė. Teta Zitą ją duodavo pusseserėms, kai šios skųsdavosi skausmingomis ar pernelyg gausiomis „tomis dienomis“. Augale esančios sutraukiančios medžiagos padeda reguliuoti kraujavimą.
3. Lengvumas pilve
Po riebių pietų ar sunkesnio valgio teta visada pasiūlydavo puodelį notrelės užpilo. Ji tikino, kad tai geriausias vaistas nuo pilvo pūtimo ir puiki pagalba lėtam virškinimui.
4. Odos gelbėtoja
Jei kas nors įsidrėskdavo ar oda pradėdavo niežėti, teta darydavo stiprius notrelės kompresus. „Ištraukia visą uždegimą,“ – sakydavo ji, ir žaizdelės tikrai gydavo stebėtinai greitai.
Kaip pasiruošti vaistus namuose?
Teta Zita nemėgo sudėtingų receptų, tad viską darydavo paprastai ir efektyviai.
Arbatos ruošimas:
Paimkite 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintų žiedų ir lapų, užpilkite stikline verdančio vandens. Uždenkite ir palikite 10–15 minučių. Gerkite 2–3 kartus per dieną. Skonis – švelnus, šiek tiek žemiškas, o su šaukšteliu medaus tampa tikru skanėstu.
Tinktūra stipresniam poveikiui:
Jei reikėdavo „smūginės“ dozės, teta gamindavo tinktūrą. Stiklainį pripildydavo džiovintų žiedų, užpildavo juos stipriu naminiu gėrimu ar spiritu ir laikydavo tamsioje vietoje dvi savaites. Kasdien papurtydavo. Vėliau vartodavo po 10–20 lašų, ištirpintų vandenyje.
Svarbios taisyklės renkant žaliavą
Norint, kad notrelė iš tiesų gydytų, teta Zita laikydavosi griežto kalendoriaus:
- Laikas: Rinkti reikia žydėjimo įkarštyje (gegužę–liepą).
- Paros metas: Tik ryte, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar nespėjo išdeginti eterinių aliejų.
- Vieta: Tik toli nuo kelių, miško pakraščiuose ar švariose pievose.
- Džiovinimas: Jokiu būdu ne saulėje! Tik pavėsyje, gerai vėdinamoje pastogėje.
Kam reikėtų būti atsargiems?
Nors notrelė yra švelnus augalas, teta visada primindavo: „Gamta gydo, bet su protu“. Nėščiosioms, žindančioms moterims ir vaikams iki 12 metų ji patardavo elgtis atsargiai ir nevartoti arbatos dideliais kiekiais. Taip pat visada verta pradėti nuo mažo gurkšnelio, jei esate alergiški kitiems augalams.
Šiandien, kai einu pro baltus notrelės žiedus pakelėje, aš nebežiūriu į juos kaip į piktžoles. Sustoju ir prisimenu tetos Zitos žodžius: „Žmonės skuba į vaistines, nors vaistai auga jiems po kojomis“. Ji buvo teisi – kartais paprasčiausi dalykai slepia didžiausią galią.
Komentarai