Dešimt metų mano rytas atrodydavo identiškai: vos pramerkęs akis įsimetu kramtomąją gumą, o tada einu kaisti kavos. Maniau, kad tai puikus būdas greitai pabusti, pasirūpinti gaiviu burnos kvapu ir „užkurti“ organizmą dar prieš pasiekiant pusryčių stalą. Tačiau vieną dieną tas gaivumas virto nemaloniu deginimu skrandyje, kuris tapo nuolatiniu mano ryto palydovu.
Skrandis, kuris „verda“ tuščiai
Gastroenterologas, žvilgtelėjęs į mano tyrimų rezultatus, uždavė tik vieną klausimą: „Ar kramtote gumą tuščiu skrandžiu?“ Kai patvirtinau, kad tai mano dešimtmečio ritualas, jo reakcija privertė mane rimtai susimąstyti. Gydytojas paaiškino, kad mano skrandis visą šį laiką buvo apgaudinėjamas.
„Jūsų skrandis galvoja, kad tuoj gaus maisto, ir ruošiasi jam – gamina druskos rūgštį bei fermentus. Tai vadinama cefaline faze – pasiruošimu virškinimui. Tai lyg įjungtumėte viryklę ir ant ugnies nieko nepastatytumėte: kaista ne puodas su maistu, o pati viryklė,“ – vaizdžiai situaciją nupiešė gydytojas Andrius.
Rūgšties ataka prieš skrandžio sieneles
Problema paprasta, bet pavojinga: kai kramtote, smegenys siunčia signalą virškinimo traktui, bet maistas taip ir nepasirodo. Rūgštis, kuri turėtų skaidyti pusryčius, neturi darbo, todėl pradeda dirginti pačią skrandžio gleivinę. Vieną kartą tai nesukels tragedijos, bet dešimt metų kasdienio dirginimo yra tarsi nuolatinis rūgšties lašinimas ant odos – anksčiau ar vėliau ji paraudonuos ir taps skausminga.
Kas rizikuoja labiausiai?
Gydytojas pabrėžė, kad šis įprotis ne visiems vienodai žalingas, tačiau tam tikroms grupėms jis yra griežtai draudžiamas:
- Sergantys gastritu ar turintys opų: papildoma rūgštis yra lyg druska ant atviros žaizdos.
- Kenčiantys nuo refliukso: padidėjęs rūgštingumas išprovokuoja deginimą gerklėje ir stemplėje.
- Sveiki žmonės: net jei dabar nieko nejaučiate, gleivinė pamažu silpsta, o simptomai dažnai atsiranda „netikėtai“ po kelerių metų.
Kaip kramtyti gumą neskausmingai?
„Ar tai reiškia, kad gumos apskritai negalima kramtyti?“ – paklausiau nusivylęs. Gydytojas nusišypsojo ir nuramino, kad viskas priklauso nuo laiko. Saugiausias ir netgi naudingas metas kramtyti gumą – iškart po valgio. Tuomet skrandžio rūgštis jau dirba savo darbą su maistu, o kramtymas nekelia papildomo streso.
Kramtymo po valgio privalumai:
1. Valo dantis – padeda mechaniškai pašalinti maisto likučius.
2. Stimuliuoja seiles – jos natūraliai neutralizuoja rūgštis burnoje.
3. Padeda virškinimui – skatina žarnyno veiklą (peristaltiką).
Svarbu prisiminti „10 minučių taisyklę“. Pasak gydytojo, ilgiau kramtyti neverta, nes vėliau vėl prasideda perteklinė skrandžio stimuliacija bei atsiranda įtampa žandikaulio sąnariuose.
Becukrė ar su cukrumi?
Rinktis visada patariama becukrę gumą. Cukrus ne tik gadina dantis, bet ir sukuria papildomą apkrovą medžiagų apykaitai. Tiesa, gydytojas įspėjo, kad becukrėje gumoje esantys saldikliai (pavyzdžiui, sorbitolis) jautresniems žmonėms gali pūsti pilvą, todėl stebėkite savo organizmo reakcijas.
Pakeitęs šį vienintelį įprotį ir perkėlęs kramtymą į laiką po pietų, teigiamus pokyčius pajutau greitai. Skrandžio deginimas išnyko po kelių savaičių be jokių vaistų. Ši pamoka man priminė, kad net mažiausi kasdieniai veiksmai gali turėti didžiulę įtaką mūsų sveikatai – tereikia suprasti, kaip veikia mūsų vidinis „biologinis laikrodis“.
Komentarai