Sėkmės statistika: 9 metai širdies švietimo
Daugiau nei aštuoni tūkstančiai apmokytų moksleivių ir devynerių metų sėkmingas įdirbis – tokiais rezultatais didžiuojasi programos „Tuk tuk, širdele, būk sveika“ organizatoriai. Švietėjišką misiją sostinės mokyklose vykdo Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija (LIKSMA). Paskaitas ir praktinius mokymus veda jauni medikai – gydytojai, rezidentai ir studentai, kuriems tai yra ne tik visuomenės gerinimo misija, bet ir vertinga pedagoginė patirtis.
Priešistorė: virtuvės kriauklė ir kelininkas
Sudėtingi medicinos faktai moksleiviams pateikiami pasitelkiant vaizdingus palyginimus. Kaip aiškina gydytoja kardiologė Aistė Pilkienė, prisijungusi prie programos prieš šešerius metus, svarbiausia sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai. Pavyzdžiui, kraujagyslių užsikimšimas lyginamas su kasdien riebalais užkemšama virtuvės kriaukle, kol galiausiai prireikia santechniko. Su kraujagyslėmis lygiai tas pat – neprižiūrėsite, teks kviesti medikus.
Kitas vizualus pavyzdys – rūpestingas kelininkas, prižiūrintis kelią (kraujagyslę). Jei kelininkas rūko, turi aukštą spaudimą ar yra nutukęs, jis negali efektyviai prižiūrėti kelio. Dėl šių neigiamų veiksnių kelias apaugs krūmais (kraujagyslės užsikiš) ir automobilis (kraujas) nebegalės pravažiuoti.
Jaunieji medikai pasitelkia ir vizualinę medžiagą, rodomi koronarografijos vaizdai, kuriuose mokiniai patys ieško užsikimšusių vietų. Moksleiviai nustemba išgirdę, kad net aštuoniasdešimties procentų ankstyvų širdies ligų galima išvengti keičiant gyvenseną. Pabrėžiama, kad nors proveržiai personalizuotoje medicinoje nuolat vyksta, geriausias vaistas – prevencija.
Kodėl svarbu pradėti anksti?
Širdies ir kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su gyvensena. „Kai pas mus ateina penkiasdešimtmetis pacientas, kuriam visą gyvenimą nerūpėjo mityba ir judėjimas, priversti jį keistis labai sunku“, – teigia A. Pilkienė. Vaikai, priešingai, dar tik formuoja įpročius. Jiems lengviau parodyti, kad kasdienis laiptų pasirinkimas vietoj lifto ar atsisakymas energinio gėrimo turi ilgalaikių pasekmių. Ši prevencija aktuali ir platesniame kontekste – savivaldybės vis aktyviau kviečia teikti paraiškas geresnei visuomenės sveikatai, o cholesterolio reguliavimas per mitybą taip pat tampa prioritetu, pavyzdžiui, naudojant augalinius stanolius ir sterolius.
Paskaitos pabaigoje mokiniai žinias patikrina populiarioje „Kahoot“ viktorinoje, o geriausiai pasirodę laimi prizus – išmaniuosius laikrodžius ar sportinę aprangą. Anot medikės, tai užtikrina, kad bent jau trumpalaikėje perspektyvoje informacija yra įsisavinama.
Kai gaivinti nebaisu: praktiniai mokymai
Antroji programos dalis yra gyvybiškai svarbi – gaivinimo mokymai. Moksleiviai dirba su manekenais, mokydamiesi taisyklingai daryti krūtinės paspaudimus. Šie praktiniai užsiėmimai padeda įveikti pagrindinę baimę – padaryti ką nors ne taip. Žinojimas, kaip elgtis kritinėje situacijoje, suteikia drąsos imtis gelbėjimo veiksmų.
Trakų Vokės gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Agnė Avižienienė pasakoja, kad atvykę medikai stebėjosi mokinių įgūdžiais: gaivinimo dalis daugeliui pavyko iš pirmo karto, demonstruojant žinias ir drąsą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip tėvai ar mokytojai gali paprastai paaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką vaikams?
Medikai pataria pasitelkti kasdieniškus ir lengvai suprantamus palyginimus. Pavyzdžiui: Kraujagysles galima įsivaizduoti kaip virtuvės kriauklę. Jei nuolat pilsime riebalus (nesveikas maistas), ji užsikiš. Taip pat veikia ir kraujagyslės. Kitas pavyzdys – kelias ir kelininkas: kraujagyslės yra lyg keliai, kuriuos reikia prižiūrėti (sveika gyvensena), kitaip juos užaugins krūmai (užsikimšimas) ir automobilis (kraujas) nebepravažiuos.
Kokie yra 3 svarbiausi sveikos gyvensenos patarimai, padedantys vaikams išvengti širdies ligų?
Anot medikų, net 80 procentų ankstyvų širdies ligų galima išvengti keičiant gyvenseną. Svarbiausi patarimai yra trys: 1) Subalansuota mityba (ypač ribojant perteklinį cukrų ir sočiuosius riebalus). 2) Reguliarus fizinis aktyvumas – judėjimas yra būtinas kraujagyslių elastingumui palaikyti. 3) Visiškas rūkymo ir pasyvaus rūkymo vengimas – tabakas yra didžiausias kraujagyslių priešas.
Nuo kokio amžiaus geriausia pradėti kalbėti su vaikais apie širdies ligų prevenciją?
Geriausia pradėti dar prieš vaikams pradedant formuoti tvirtus įpročius, t. y., pradinėse klasėse (7–10 metų). Būtent šiame amžiuje vykdomos tokios programos kaip „Tuk tuk, širdele, būk sveika“. Svarbiausia – ne moralizuoti, o rodyti gerą pavyzdį namuose ir paprastai paaiškinti ryšį tarp blogų įpročių ir galimų sveikatos problemų.
Kiek svarbu moksleiviams išmokti pirmosios pagalbos ir širdies gaivinimo įgūdžių?
Medikai pabrėžia, kad širdies gaivinimo žinojimas gelbsti gyvybes. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis, o greitoji pagalba ne visada gali atvykti laiku. Mokydami moksleivius atpažinti širdies smūgį ir tinkamai atlikti pradinį gaivinimą, mes suteikiame jiems galimybę tapti pirmosios grandies gelbėtojais, kas ženkliai padidina nukentėjusiojo išgyvenimo šansus.
Kas yra programa „Tuk tuk, širdele, būk sveika“ ir ar ji prieinama kituose Lietuvos miestuose?
„Tuk tuk, širdele, būk sveika“ yra švietėjiška programa, kurią vykdo Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija (LIKSMA). Programos metu jauni medikai (gydytojai, rezidentai, studentai) moksleiviams veda paskaitas apie širdies sveikatą ir praktinius gaivinimo mokymus. Nors programos didžiausias įdirbis kol kas sukauptas Vilniaus mokyklose, organizatoriai nuolat ieško galimybių plėsti veiklą, todėl suinteresuotos mokyklos iš kitų regionų turėtų kreiptis tiesiogiai į LIKSMA dėl bendradarbiavimo galimybių.
Komentarai