Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejus Radviliškio rajone kviečia pamatyti unikalią parodą. Primindamas senąją sveikinimų tradiciją, dvaras eksponuoja lietuviškų kalėdinių ir naujametinių atvirukų rinkinį „Linksmų švenčių!“.
Ši paroda – tai viena iš daugelio įdomių Burbiškio dvaro parodos. Senaisiais šventiniais žaisliukais išpuoštose erdvėse lankytojams pristatomi 662 lietuvių dailininkų, fotografų kurti atvirukai, spausdinti Lietuvoje ir užsienyje nuo XX a. pradžios iki 9-ojo dešimtmečio. Paroda puikiai iliustruoja visą sudėtingą Lietuviškų atvirukų istoriją ir sveikinimo tradicijų raidą.
Atvirukų chronologija ir istorija
Muziejaus-draustinio direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės ir įkūrėjo Egidijaus Prascevičiaus kolekcijose surinkti atvirukai eksponuojami chronologine tvarka. Tai leidžia pamatyti, kokie šventiniai simboliai buvo populiarūs praėjusio amžiaus dešimtmečiuose.
Dr. L. Prascevičiūtė teigia, kad pirmieji atvirukai Lietuvoje pasirodė XIX a. antroje pusėje, atkeliavę iš Vakarų Europos. Atvirukų leidyba Lietuvoje ėmė sparčiai augti panaikinus Rusijos imperijos valdžios spaudos draudimą. XX a. 2–4 dešimtmečiais atvirukai su lietuviškais užrašais dažniausiai buvo spausdinami Vokietijoje ir Prancūzijoje, dalis – ir Lietuvoje.
Tarpukario ir pokario sveikinimų simbolika
Pasak dr. L. Prascevičiūtės, tarpukario kalėdiniai sveikinimai išsiskyrė žiemos peizažais. Juose dažniausiai vaizduojamos apsnigtos bažnytėlės, sodybos, eglių šakelės, gyvūnai, angelai, vaikai ir varpeliai. Naujametiniuose atvirukuose dominavo ir kitokie siužetai: laikrodis, kalendorius, šampanas, gėlės bei žmonės.
Po Antrojo pasaulinio karo kalėdinius atvirukus slapta leisdavo bažnytinės organizacijos. Oficialiai jie vėl imti spausdinti tik nuo 1988 metų. Naujametinius XX a. 6–9 dešimtmečio atvirukus jungė eglutės, sniego, šventinių papuošimų ir žvakių simbolika. Vienas populiariausių vaizduojamų objektų tuomet buvo Vilniaus Gedimino pilies bokštas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Burbiškio dvare eksponuojama atvirukų paroda yra svarbi lietuviškos kultūros ir sveikinimo tradicijų kontekste?
Ši paroda, pavadinta „Linksmų švenčių!“, yra itin svarbi, nes ji leidžia lankytojams pamatyti visą sudėtingą lietuviškų atvirukų istoriją ir sveikinimo tradicijų raidą per daugiau nei šimtmetį. Eksponuojami 662 atvirukai, surinkti iš Dr. Lauros Prascevičiūtės ir Egidijaus Prascevičiaus kolekcijų, iliustruoja, kaip kito šventiniai simboliai ir idėjos nuo pat XX a. pradžios. Tai yra gyva pamoka apie kultūros istoriją ir senosios sveikinimų tradicijos atgimimą.
Kokie yra pagrindiniai lietuviškų atvirukų spausdinimo etapai ir kuo skyrėsi tarpukario bei pokario simbolika?
Atvirukų leidybos istorija Lietuvoje skirstoma į kelis etapus:
- Prieš nepriklausomybę (iki XX a. pr.): Pirmieji atvirukai atkeliavo iš Vakarų Europos. Sparti leidyba prasidėjo panaikinus spaudos draudimą.
- Tarpukaris (XX a. 2–4 deš.): Atvirukai su lietuviškais užrašais dažniausiai buvo spausdinami Vokietijoje ir Prancūzijoje, dalis – Lietuvoje. Tarpukario kalėdiniai sveikinimai išsiskyrė tradiciniais žiemos peizažais, angelais, bažnytėlėmis ir varpeliais. Naujametiniai atvirukai rodė laikrodžius ir šampaną.
- Pokaris: Po Antrojo pasaulinio karo, ypač tarybiniais metais, kalėdinių motyvų leidimas buvo ribotas arba vyko slapta. Simbolika dažnai keitėsi, pabrėžiant labiau Naujuosius Metus nei Kalėdas.
Kokia buvo didžiausia kliūtis ar iššūkis, su kuriuo susidūrė kalėdinių sveikinimų tradicija Lietuvoje XX a. viduryje?
Pagrindinis iššūkis buvo politinis ir ideologinis spaudimas, ypač po Antrojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia stengėsi išstumti religinius simbolius (tokius kaip angelas, Bažnyčios) iš viešosios erdvės. Dėl to tradiciniai kalėdiniai motyvai turėjo būti leidžiami slaptai arba pakeisti neutralesne, Naujųjų metų tema. Būtent Burbiškio dvaro paroda leidžia pamatyti, kaip menininkai rado būdų išsaugoti ar pakeisti sveikinimo simboliką, kad atspindėtų istorinius pokyčius ir tuo pačiu išsaugotų šventinę dvasią.
Ką lankytojai turėtų daryti toliau, jei nori pamatyti atvirukus ir sužinoti daugiau apie Burbiškio dvaro ekspozicijas?
Norintys pamatyti 662 istorinius atvirukus ir susipažinti su lietuviškų atvirukų istorija, turėtų aplankyti Burbiškio dvarą Radviliškio rajone, kuris yra Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio dalis.
Be šios parodos, dvaro erdvėse taip pat pristatomos kitos įdomios Burbiškio dvaro parodos, įskaitant senovinių kalėdinių puošmenų ekspozicijas. Visą informaciją apie darbo laiką, ekskursijas ir būsimus renginius lankytojai ras muziejaus-draustinio internetinėje svetainėje arba oficialiose komunikacijos priemonėse.
Šaltinis: Radviliškio rajono savivaldybė
Komentarai