Vasaros mėnesiai Lietuvoje parodė, kad atliekų rūšiavimo kultūra įleidžia vis gilesnes šaknis, o užstato sistema veikia nepriekaištingai, net ir susidūrusi su milžinišku sugrąžinamų pakuočių srautu. Rekordinis gyventojų aktyvumas užtikrino, kad pajūrio zonos ir kitos pamėgtos poilsio vietos išliktų švarios.
Įspūdingi vasaros skaičiai: virš 200 milijonų pakuočių!
VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenimis, per šią vasarą Lietuvos gyventojai grąžino stulbinantį skaičių – beveik 209,5 mln. užstato pakuočių. Šis rezultatas aiškiai rodo, kad sistema yra tvari ir efektyvi, o gyventojai – atsakingi.
„Daugiau negu 200 mln. pakuočių yra aukštai iškelta vasaros kartelė, kurią padeda įveikti bendros mūsų visų pastangos. Šie mėnesiai parodo, dėl ko visų pirma buvo sukurta užstato sistema Lietuvoje – kad miškai, paežerės, paplūdimiai ir kitos laisvalaikio vietos gamtoje liktų švarios. Grąžindami pakuotes žmonės prisideda prie šio tikslo“, – komentuoja USAD vadovas Gintaras Varnas.
Didžiausią dalį grąžintų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai (daugiau nei 99 mln.), o jiems beveik nenusileido aliuminio skardinės (95 mln.). Per tą patį laikotarpį buvo grąžinta ir apie 15 mln. stiklo butelių. Toks srautas rodo, kad, nors užstato sistema nuolat rengiasi pakuočių grąžinimo pikams ir naujiems rekordams, vasaros rezultatai viršija lūkesčius.
Šventojoje taromatai dūzgė lyg bitės: dešimteriopas augimas
Kaip teigia G. Varnas, taros grąžinimo tendencijos tiesiogiai atspindėjo atostogų maršrutus. Kurortuose ir vasarotojų pamėgtose vietovėse taros surinkimo mastai išaugo kelis, o kartais net ir dešimt kartų, palyginti su kitais metų mėnesiais. Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybėje per vasarą grąžinta beveik 3,5 mln. pakuočių, Neringos savivaldybėje – per 650 tūkst., o Molėtų rajone – beveik 1,7 mln.
Ypač išskirtinis buvo atvejis Šventojoje. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pasakoja: „Liepos mėnesį į mūsų parduotuvės Šventojoje taromatą žmonės grąžino net 10 kartų daugiau taros negu kovą! Klientai atgautą užstatą dažnai iškart ir išsikeisdavo arba panaudodavo apsipirkimui. Parduotuvės darbuotojai atskleidė, kad pasitaikė atvejų, kai taromato čekio suma viršydavo kelis šimtus eurų.“ Taromatą prižiūrintiems darbuotojams teko didesnis krūvis, tačiau, pasak G. Kitovės, surinkimas vyko sklandžiai, o svarbiausia – pajūris liko švarus.
Naujasis taromatas Juodkrantėje – poilsiautojų džiaugsmui
Gamtą mylintys poilsiautojai džiaugėsi ir naujuoju taromatu Juodkrantėje. Jį prižiūrinčios parduotuvės „Smilga“ vadovė Inga Mažeikaitė teigia, kad pokyčiai įvyko atnaujinus ir išplėtus prekybos plotą. Šis taromatas ypač svarbus, nes Neringoje taromatų tinklas nėra tankus – 20 kilometrų spinduliu aplink „Smilgos“ parduotuvę kito taromato paprasčiausiai nėra.
„Natūralu, kad vasarą plūstelėjus poilsiautojams, taromatui atsirado darbo. Per dieną prisipildydavo keli maišai PET pakuočių, aliuminio skardinių, netrūko ir stiklo butelių“, – pasakoja I. Mažeikaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad informacijos apie naują galimybę nereikėjo specialiai skleisti – žinia sklido iš lūpų į lūpas, o daugelis pirkėjų, atėję įsigyti gėrimų, pastebėjo taros surinkimo vietą ir vėliau grįždavo su tuščiomis pakuotėmis.
Lietuvos sėkmės istorija: grąžinti verta!
USAD vadovo G. Varno teigimu, kiekviena parduotuvė, užtikrinanti taros surinkimą, yra be galo svarbi. Jos prisideda prie bendro tinklo efektyvumo, užtikrina gerą gyventojų patirtį ir įtvirtina esminę nuostatą, jog grąžinti pakuotes tikrai verta. Kasmetės visuomenės apklausos patvirtina šią sėkmės istoriją: 9 iš 10 Lietuvos gyventojų aktyviai naudojasi vienkartinių pakuočių užstato sistema. Didžioji dalis (74 proc.) atgautą užstatą išleidžia apsipirkdami parduotuvėje, taip sujungdami tvarumą su kasdieniais poreikiais.
Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD):
Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija USAD. Organizacija kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių, ženkliai prisidėdama prie švaresnės Lietuvos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip pakuočių grąžinimas prisideda prie švaresnės Lietuvos?
Pakuočių grąžinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant išlaikyti švarią Lietuvos gamtą. Kiekviena grąžinta pakuotė, ar tai būtų PET butelis, aliuminio skardinė ar stiklo butelis, reiškia, kad ji neatsidurs miškuose, paežerėse, paplūdimiuose ar kitose laisvalaikio vietose. Užstato sistema buvo sukurta būtent tam, kad mūsų aplinka liktų neužteršta, o gyventojų aktyvumas vasarą rodo bendras pastangas siekiant šio kilnaus tikslo.
Kokias užstato pakuotes galima grąžinti Lietuvoje?
Lietuvoje į užstato sistemą įtrauktos ir grąžinamos trys pagrindinės pakuočių rūšys. Tai – PET plastiko buteliai, aliuminio skardinės ir stiklo buteliai. Vasaros duomenys rodo, kad didžiausią dalį grąžintų pakuočių sudarė PET buteliai (virš 99 mln.), po jų seka aliuminio skardinės (95 mln.), o stiklo buteliai sudarė apie 15 mln. vienetų.
Kodėl vasarą grąžinama tiek daug pakuočių, ypač kurortuose?
Didelis pakuočių grąžinimas vasarą yra susijęs su atostogų sezono ir išaugusio gyventojų aktyvumo gamtoje. Žmonės daugiau keliauja, ilsiisi kurortuose ir kitose vasarotojų pamėgtose vietovėse, kur didėja gėrimų ir kitų produktų su užstato pakuotėmis suvartojimas. Pavyzdžiui, Šventojoje taromatų apkrova liepą išaugdavo net 10 kartų, palyginti su kovu, nes atostogautojai aktyviai grąžindavo pakuotes po poilsio paplūdimiuose ar gamtoje.
Kas administruoja užstato sistemą Lietuvoje ir kokia jos nauda bendruomenei?
Užstato sistemą Lietuvoje administruoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD). Jos nauda bendruomenei yra milžiniška: sistema ne tik padeda išlaikyti švarią aplinką ir mažina atliekų kiekį gamtoje, bet ir skatina atsakingą vartojimą bei žiedinės ekonomikos principus. Be to, gyventojai už grąžintas pakuotes atgauna užstatą, kurį gali panaudoti apsipirkimui ar išsiimti grynaisiais, taip gaudami tiesioginę finansinę naudą.
Komentarai