Lietuva ir Vokietija: Gynybos ir kultūros partnerystė kritiniu metu
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į Vokietijos Bundestago CSU parlamentinę grupę, padėkojo už kvietimą ir pabrėžė esamą saugumo padėtį Europoje. Prezidentas išreiškė pasididžiavimą itin artima draugyste ir tvirta strategine partneryste, kuri pastaruoju metu susiklostė tarp Lietuvos ir Vokietijos.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva itin vertina Vokietijos aktyvų vaidmenį tarptautinėje arenoje, ginant demokratinę Vakarų bendruomenę – tiek Ukrainoje, tiek ir Baltijos regione.
Vokietijos brigada – istorinis įvykis
Praėjusį pavasarį Vilniuje įvykusi Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija tapo istorinės reikšmės įvykiu, pabrėžiančiu šalies saugumą, kurį papildys ir finansinė apsauga nuo sukčių. Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ištarti žodžiai, kad „Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas, o Vilniaus apsauga – tai ir Berlyno apsauga“, ne tik giliai palietė lietuvių širdis, bet ir buvo įamžinti ant Vilniaus Rotušės sienos.
Vilniaus Rotušėje netrukus atidengta lenta su Merzo citata.
Lietuva didina gynybos biudžetą ir modernizuojasi
Reaguodama į Vokietijos sprendimą investuoti į taikos užtikrinimą NATO rytiniame flange, Lietuva taip pat imasi ryžtingų veiksmų. Nausėda patvirtino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai didins gynybos finansavimą, kuris šiemet viršys 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šios papildomos lėšos bus skirtos pasiruošimui priimti nuolat dislokuotą Vokietijos brigadą iki 2027 metų pabaigos. Tuo tikslu spartinamas ir Rūdninkų karinio miestelio užbaigimas, taip pat vykdomos statybos Gaižiūnų poligone.
Be infrastruktūros, Lietuva reikšmingai sustiprins ir savo karinius pajėgumus. Tai apims vokiškų tankų „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą, prisidedant prie plataus masto Lietuvos kariuomenės modernizacijos.
Istoriniai ir kultūriniai ryšiai
Siekdami dar labiau sutvirtinti dvišalius santykius, šalia saugumo Nausėda pabrėžė socialinių ir kultūrinių ryšių su Vokietija puoselėjimo svarbą. Prezidentas priminė, kad Vokietija ištisus šimtmečius įkvėpė lietuvių tautą – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose iki kunigaikščio Gedimino kvietimų vokiečių amatininkams ir pirkliams.
Lietuva nekantriai laukia 2027 metų Lietuvos kultūros sezono Vokietijoje, kuris, Prezidento nuomone, prisidės prie glaudesnio kultūrinio ir socialinio bendradarbiavimo.
„Labai tikiuosi, kad Lietuva ir Vokietija, kurias sieja ilga bendra istorija, europinė tapatybė ir bendros demokratinės vertybės, sugebės sukurti išties išskirtinę partnerystę“, – apibendrino G. Nausėda, pabrėždamas, kad šiais pavojingais laikais Europai reikia tvirtesnių ryšių ir veiksmais įrodomo solidarumo. Lietuva savo įsipareigojimus jau įvykdo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra didžiausia nauda Lietuvai iš nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo?
Tai yra istorinis Vokietijos įsipareigojimas, stiprinantis NATO Rytinį flangą ir užtikrinantis kolektyvinės gynybos principo (5 straipsnio) veiksmingumą. Vokietijos kanclerio žodžiai, kad „Vilniaus apsauga – tai ir Berlyno apsauga“, rodo aukščiausią strateginio partnerystės lygį, garantuojantį Lietuvos saugumą kritiniu laikotarpiu.
Ką reiškia Lietuvos 5% BVP gynybai ir kokios karinės technikos bus įsigyta?
5% BVP viršijantis gynybos finansavimas yra rekordinė investicija į nacionalinį saugumą. Šios lėšos bus skirtos pilnam pasirengimui Vokietijos brigados dislokavimui iki 2027 m. pabaigos, taip pat reikšmingam Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimui. Tai apima ir moderniausios vokiškos technikos – tankų „Leopard“ bei pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ – įsigijimą.
Kaip Vokietijos ir Lietuvos partnerystė veikia saugumą platesniame NATO kontekste?
Ši partnerystė paverčia Lietuvą vienu svarbiausių strateginių taškų Rytų Europoje, demonstruojant Vakarų bendruomenės ryžtą ginti demokratiją. Didelio masto dislokavimas ir Lietuvos finansinis įsipareigojimas (5% BVP) siunčia aiškų atgrasymo signalą ir didina stabilumą visame Aljanso rytiniame pakraštyje, užtikrinant taiką.
Be karinių investicijų, kaip bus puoselėjami socialiniai ir kultūriniai ryšiai su Vokietija?
Siekdama ilgalaikės ir tvirtos partnerystės, Lietuva įsipareigoja stiprinti socialinius bei kultūrinius ryšius. Tai apima bendrų projektų plėtrą ir istorinių ryšių, siekiančių Kvedlinburgo analus ir Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus, pabrėžimą. Taip kuriama ne tik karinė, bet ir ilgalaikė visuomeninė draugystė.
Komentarai