Statybiniai statramsčiai ir griuvėsiai bute, ruošiamame namo renovacijai Lietuvoje.

Renovacijos parama Lietuvoje: kas mokėtų mažiau

Naujame daugiabučių renovacijos kvietime ketinama finansuoti apie 640 namų, kuriuose yra daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. jų laikomi pažeidžiamais ir pagal siūlomą modelį galėtų gauti didžiausią valstybės paramą.

Aplinkos ministerijos parengtos taisyklių pataisos dar nėra galutinės. Jas priėmus, spalį planuojamame kvietime parama būtų skaičiuojama pagal namų ūkio padėtį, savivaldybės socialinius bei ekonominius rodiklius ir renovacijai pasirinktus sprendimus.

Pažeidžiamiems namų ūkiams – iki 80 proc. išlaidų

Pažeidžiamam namų ūkiui kompensacijos dydis pirmiausia priklausytų nuo daugiabučio šildymui naudojamo kuro. Jei naudojamas iškastinis kuras, Socialinio klimato fondo lėšomis būtų padengiama 80 proc. tam namų ūkiui tenkančių energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.

Tokia pati dalis būtų kompensuojama, kai centralizuotą šilumą gamina mažesnės nei 20 MW galios iškastinio kuro katilinė, neturinti technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą. Jei daugiabutis šildomas nenaudojant iškastinio kuro, kompensacija siektų 50 proc.

Namų ūkio ir šildymo situacija Siūloma parama
Pažeidžiamas namų ūkis, naudojamas iškastinis kuras 80 proc.
Pažeidžiamas namų ūkis, naudojamas neiškastinis kuras 50 proc.
Kiti namų ūkiai pagal savivaldybės grupę 15–25 proc. bazinė parama
Didžiausia parama kitiems namų ūkiams su priedais Iki 40 proc.

Abiem pažeidžiamų namų ūkių atvejais būtų padengiama 100 proc. jiems tenkančių techninės pagalbos išlaidų: projekto rengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros. Fondo parama būtų skaičiuojama ne visam namui vienodu tarifu, o tik pažeidžiamiems gyventojams tenkančiai išlaidų daliai.

Savivaldybės rodikliai lemtų bazinę paramą

Pažeidžiamais nelaikomų daugiabučių namų gyventojų parama būtų mokama iš Klimato kaitos programos. Siūloma įvesti Savivaldybių paramos renovacijai indeksą, pagal kurį savivaldybės būtų suskirstytos į tris grupes.

Ekonomiškai stipriausių savivaldybių gyventojams tektų 15 proc. bazinė parama, vidurinei grupei – 20 proc., o teritorijose, kur paramos poreikis didžiausias, – 25 proc. Indeksas būtų apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamas, nedarbą, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, šildymo kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo riziką.

Prie bazinės dalies būtų galima pridėti po 5 procentinius punktus už kiekvieną skatinamų sprendimų grupę. Papildoma parama numatyta už šilumos punkto bei vidaus sistemų modernizavimą, savivaldybės architektūros kokybės gaires atitinkantį projektą ir skydinę renovaciją, naudojant gamykloje pagamintus elementus. Bendra kompensacija galėtų pasiekti 40 proc.

Renovacijos parama Lietuvoje: kas mokėtų mažiau

Anksčiau paskelbti daugiabučių atnaujinimo programos pakeitimai taip pat numatė platesnį remiamų darbų pasirinkimą, tačiau naujasis pasiūlymas iš esmės keistų pačios paramos paskirstymą.

Paskolos likutį mažintų išmokėta parama

Renovacijos darbai būtų finansuojami lengvatine paskola iki 20 metų. Užbaigus projektą ir išmokėjus namui bei jo gyventojams priklausančią paramą, atitinkama suma būtų sumažintas paskolos likutis. Gyventojams liktų grąžinti tik nekompensuotą dalį.

Pirmuosius penkerius metus būtų taikomos 3 proc. metinės palūkanos, o jas viršijančią finansavimo kainos dalį kompensuotų valstybė. Nuo šeštųjų metų palūkanos taptų kintamos – 3 proc. ir šešių mėnesių EURIBOR. Todėl galutinė gyventojo finansinė našta priklausytų ne vien nuo paramos procento, bet ir nuo paskolos sumos, termino bei vėlesnės EURIBOR reikšmės.

Atnaujintas daugiabutis turėtų pasiekti bent B energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Kvietimui numatyta 259 mln. eurų paramos

Lietuvos Socialiniame klimato plane kompleksinei daugiabučių renovacijai numatyta 133 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams. Dar 126 mln. eurų iš Klimato kaitos programos tektų kitų gyventojų paramai; iš šio šaltinio taip pat būtų visiškai finansuojama techninė pagalba.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigia, kad diferencijuotas modelis leistų daugiau pagalbos skirti gyventojams ir savivaldybėms, kuriems renovacija kelia didesnį finansinį iššūkį.

Taisyklės šiuo metu pateiktos derinti, todėl nurodyti kompensacijų dydžiai ir paskolų sąlygos dar gali keistis. Pastabas dėl teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugpjūčio 25 dienos, o galutinės spalį planuojamo kvietimo sąlygos paaiškės užbaigus derinimą.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto