Mėlynas ir baltas traukinys važiuojantis pro senovinį raudonų plytų pastatą Rygos mieste.

Rygoje derinamos Baltijos pozicijos dėl „Rail Baltica“

Gegužės 28–29 d. Rygoje vykstančiame pirmajame trišaliame Baltijos šalių parlamentų Ekonomikos ir Energetikos komitetų susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai derina pozicijas dėl „Rail Baltica“ finansavimo, energetinio atsparumo ir bendro regiono saugumo.

Susitikimas rengiamas prieš būsimas derybas dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos 2028–2034 m. Lietuvos delegacija pabrėžia, kad Baltijos šalims reikės kalbėti vienu balsu, jei norima išlaikyti europinį finansavimą strateginei transporto ir energetikos infrastruktūrai.

„Rail Baltica“ finansavimas prieš naują ES biudžetą

Pagrindinė trišalio ekonomikos komitetų susitikimo tema – „Rail Baltica“. Lietuvos atstovai akcentuoja, kad projektas svarbus ne vien keleivių ar krovinių judėjimui, bet ir kariniam mobilumui bei regiono jungčiai su Vakarų Europa.

Delegacijos vadovas Saulius Bucevičius teigė, kad prasidedant deryboms dėl 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpio Baltijos šalys turi bendrai siekti, jog Europos biudžete prioritetas būtų teikiamas didelės strateginės vertės tarpvalstybinei infrastruktūrai.

Lietuvos delegacijos duomenimis, „Rail Baltica“ Lietuvos dalies vertė siekia 5,8 mlrd. eurų. Visam projektui Baltijos šalyse iki 2030 m. užbaigti dar reikėtų apie 10 mlrd. eurų papildomų investicijų. Europos Komisija 2028–2034 m. laikotarpiu transporto infrastruktūrai siūlo numatyti 51,5 mlrd. eurų, iš jų 17,7 mlrd. eurų – kariniam mobilumui.

Apie platesnį ES transporto darbotvarkės kontekstą anksčiau rašyta ir analizuojant Lietuvos transporto jungčių stiprinimą ES taryboje.

Politinis sutarimas ir visuomenės pasitikėjimo rizika

Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys Eugenijus Sabutis pažymėjo, kad Lietuvoje dėl „Rail Baltica“ svarbos sutaria visos politinės partijos. Jo teigimu, problema gali tapti ne pats projekto tikslas, o terminų nukėlimai ir neapibrėžtas finansavimas.

„Jei žmonės matys nuolatinį pažadų nesilaikymą, terminų vėlavimą ar finansavimo trūkumą, visuomenė tiesiog nustos tikėti šio projekto sėkme“, – sakė E. Sabutis.

Toks perspėjimas aktualus ne tik Lietuvai. „Rail Baltica“ yra bendras trijų Baltijos valstybių projektas, todėl vėlavimai vienoje grandyje gali paveikti viso maršruto naudą keleiviams, verslui ir kariniam mobilumui.

Energetinis atsparumas po sinchronizacijos

Po komitetų susitikimo Rygoje vyksta tarptautinė energetikos konferencija „Energetinė nepriklausomybė Baltijos šalyse – bendra atsakomybė ir galimybės“. Joje aptariamas elektros sistemų atsparumas, atsinaujinančios energetikos plėtra ir rinkų reguliavimo suderinimas.

Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis įžanginiame pranešime teigė, kad viena didžiausių Europos strateginių klaidų buvo pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno energijos tiekėjo – Rusijos. Jis taip pat paminėjo dalies Europos valstybių sprendimus atsisakyti branduolinės energetikos.

Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas Aidas Gedvilas pabrėžė, kad Baltijos šalių energetinis saugumas yra nedalomas. Pasak jo, baigiant sinchronizaciją su kontinentine Europa regionas turi vienu žingsniu lenkti hibridines grėsmes.

Dezinformacija kaip energetinio saugumo dalis

Konferencijoje aptarta ir informacinio atsparumo tema. Birutė Vėsaitė pristatė Lietuvos patirtį kovojant su dezinformacija energetikos srityje, įskaitant institucijų bendradarbiavimą nustatant dirbtinio intelekto generuojamas klastotes.

Parlamentarė teigė, kad energetinė nepriklausomybė neįmanoma be informacinio atsparumo. Jos vertinimu, dezinformacijos kampanijos vis dažniau nukreipiamos prieš vėjo energetiką, vandenilio projektus ir kitą strateginę energetikos infrastruktūrą.

Tikimasi, kad pirmasis trišalis Baltijos šalių parlamentinių komitetų susitikimas taps kasmetine tradicija ir sustiprins bendrą regiono poziciją transporto, energetikos bei saugumo klausimais.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto