Sankcijos darbdaviui: kada priklauso alga ir išeitinė?

Tarptautinės sankcijos įmonei nepanaikina jos darbuotojų teisių. Net jeigu veikla sutrinka, lėšos įšaldomos ar įmonės atstovai neatsako, darbuotojas negali būti paliktas nežinioje: darbdavys turi suteikti sutartą darbą arba teisėtai įforminti kitą sprendimą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad kiekviena situacija vertinama individualiai. Darbuotojui pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar darbo sutartis tebegalioja, kokį sprendimą priėmė darbdavys ir kaip bus atsiskaityta už laiką, kai darbo nebuvo.

Darbo nėra, tačiau sutartis tebegalioja

Jeigu darbdavys dėl objektyvių, nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių negali suteikti darbo sutartyje numatyto darbo, paprastai turi būti skelbiama prastova. Prieš tai gali būti pasiūlyta kita darbo funkcija, tačiau ją keisti galima tik darbuotojui sutikus. Darbuotojo sutikimo taip pat reikia keičiant darbo laiko normą.

Prastova turi būti įforminta, o už ją mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Neužtenka žodžiu pranešti, kad darbo laikinai nėra, ir nepaaiškinti, ar darbuotojui reikia atvykti į darbą, kaip žymimas jo darbo laikas bei kokia išmoka priklausys.

Ar sankcijos iš tiesų sudaro objektyvų prastovos pagrindą, priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Kilus ginčui tai gali vertinti Darbo ginčų komisija (DGK) arba teismas, atsižvelgdami į tai, ar darbdavys galėjo kontroliuoti situaciją ir daryti jai įtaką.

Neįformintą prastovą gali įvertinti DGK

Jeigu darbuotojui darbo nesuteikiama, prastova nepaskelbta ir už šį laiką nemokama, galima kreiptis į DGK. Komisijos galima prašyti pripažinti atitinkamą laikotarpį prastova ir priteisti darbo užmokestį bei kitas priklausančias sumas.

DGK taip pat nagrinėja ginčus dėl darbo sutarties vykdymo ar nutraukimo, neišmokėto atlyginimo, žalos, delspinigių ir netesybų. Tad darbdavio neveikimas nereiškia, kad neįforminto laikotarpio teisinė padėtis nebegali būti nustatyta.

Atleidžiant dėl nebereikalingos funkcijos mokama išeitinė

Jeigu dėl realių veiklos ar darbo organizavimo pokyčių darbuotojo funkcija tampa perteklinė, darbdavys gali nutraukti sutartį pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Bendrasis įspėjimo terminas yra vienas mėnuo, o dirbus trumpiau nei metus – dvi savaitės. Atskiroms darbuotojų grupėms gali būti taikomi ilgesni terminai.

Sankcijos darbdaviui: kada priklauso alga ir išeitinė?

Tokiu atveju darbuotojui priklauso dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus, mokama pusės vidutinio darbo užmokesčio išeitinė. Darbdavys per įspėjimo laikotarpį gali neleisti dirbti, tačiau turi sumokėti visą už tą laiką priklausantį darbo užmokestį.

Skubus prašymas išeiti gali sumažinti garantijas

Darbuotojui pačiam nutraukus sutartį be svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, išeitinė nemokama. Todėl prieš pateikiant prašymą reikia patikrinti, ar nėra darbuotojui palankesnio teisinio pagrindo.

Jeigu prastova trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, sutartį gali būti galima nutraukti pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas. Tuomet priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė, o dirbus trumpiau nei metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Tokia pati penkių darbo dienų įspėjimo galimybė gali atsirasti, kai visas priklausantis darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ar ilgiau. Kol darbo santykiai nenutraukti, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokant atlyginimą mokami ir 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną.

Veiksmų seka, kai darbdavys neatsako arba lėšos įšaldytos

Darbuotojui naudinga išsaugoti darbo sutartį, darbo grafikus, algalapius, susirašinėjimą ir bandymų susisiekti su darbdaviu įrodymus. Toliau veiksmai priklauso nuo problemos:

dėl neįformintos prastovos, neišmokėto atlyginimo, išeitinės, delspinigių ar netesybų kreipiamasi į DGK;
kai nepavyksta nustatyti darbdavio ar jo atstovo buvimo vietos, VDI galima pateikti rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo;
jeigu priklausančios sumos negali būti pervestos dėl įšaldytų lėšų, pirmiausia siekiama DGK arba teismo sprendimo, o tada į FNTT kreipiamasi dėl galimos sankcijų išimties ar leidimo atlikti mokėjimą.

VDI išduodant pažymą apie sutarties pasibaigimą dėl nerandamo darbdavio išeitinė nemokama. FNTT savo ruožtu nesprendžia darbo ginčo ir nenustato, kiek darbdavys skolingas – ši institucija vertina, ar finansinių sankcijų sąlygomis konkretų mokėjimą leidžiama atlikti.

Konsultacijos darbo teisės klausimais teikiamos VDI telefonu +370 5 213 9772. Paklausimą taip pat galima pateikti raštu, o reikalavimą dėl neišmokėtų sumų – Darbo ginčų komisijai.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pagrindas

Straipsnyje pateikti terminai, išmokų dydžiai ir institucijų kompetencijos sulyginti su paskelbtu VDI paaiškinimu.

Patikros

Atskirti atvejai, kai darbo nėra, darbuotojo funkcija panaikinama arba atlyginimas nemokam...
Patikrinti prastovos ir darbo sutarties nutraukimo terminai bei nurodyti išeitinių dydžiai...
Atskirta DGK kompetencija nagrinėti darbo ginčą nuo FNTT sprendimų dėl sankcijų išimčių.
Pažymėta, kad konkretų prastovos pagrindo objektyvumą gali vertinti DGK arba teismas.

ELTA – Valstybinės darbo inspekcijos informacija Patikrinti platesnį kontekstą