Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai vienija jėgas siekdami užtikrinti maksimalų regiono saugumą. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija Varšuvoje susipažino su ambicinga kaimynų reforma, kuri gali tapti pavyzdžiu visai Europai.
Strateginė partnerystė geopolitinių iššūkių fone
2026 m. kovo 25–26 dienomis vykusio vizito metu Lietuvos atstovai susitiko su Lenkijos Sejmo ir ministerijų vadovais. Pagrindinis dėmesys skirtas kariniam mobilumui, bendriems infrastruktūros projektams ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Seimo Pirmininko pavaduotoja Daiva Žebelienė pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendrystė yra strategiškai gyvybiška, turinti gilias istorines šaknis.
Diskusijų metu akcentuota, kad Lazdijų rajono savivaldybė: naujas kelias stiprina ryšį su Lenkija, o tokie projektai yra būtini užtikrinant efektyvų karinį mobilumą bei gyventojų evakuaciją galimų krizių atveju.
Lenkijos pavyzdys: milijardinės investicijos į saugą
Lenkija nuo 2025 metų įdiegė naują civilinės saugos sistemą, kurioje numatytas tvarus finansavimas – net 0,3 proc. nuo BVP (apie 17 mlrd. zlotų). Ši sistema sukonstruota „iš apačios į viršų“, suteikiant didžiausią atsakomybę vietos savivaldai – valsčiams.
Pasak delegacijos, Lenkijos centralizuota priešgaisrinės saugos sistema – pavyzdys Lietuvai, nes joje aiškiai apibrėžtos kiekvieno administracinio vieneto funkcijos. Seimo komiteto pirmininkas Jaroslavas Narkevičius pabrėžė: „Kad gyventojai jaustųsi saugiau, valstybėje kiekvienas administracinis vienetas turi aiškiai žinoti savo pareigas ir turėti reikiamus išteklius“.
Regionų galia: decentralizacija kaip sėkmės raktas
Susitikime su Lenkijos Fondų ir regioninės politikos ministerija aptarta regionų stiprinimo strategija. Lenkija siekia, kad net 40 proc. ES sanglaudos lėšų būtų valdoma pačių regionų, mažinant koncentraciją Varšuvoje. Šiuo metu Lenkijos sostinėje sutelkta apie 90 proc. įmonių, tačiau remiantis Vokietijos pavyzdžiu, siekiama aktyvios decentralizacijos.
Vizito pabaigoje pabrėžta, kad stiprinama civilinė sauga ir regioninis atsparumas išlieka prioritetu abiem valstybėms. J. Narkevičius apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar trūksta politinės valios atskiros Regionų ministerijos steigimui, tačiau sutarė su Lenkijos kolegomis toliau aktyviai bendradarbiauti plėtojant dvišalius santykius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas vyko Lietuvos Seimo delegacijos vizito Lenkijoje metu?
Lietuvos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija lankėsi Varšuvoje aptarti strateginių saugumo klausimų.
- Vizitas vyko 2026 m. kovo 25–26 dienomis, susitinkant su Lenkijos Sejmo ir ministerijų atstovais.
- Delegacijai vadovavo komiteto pirmininkas Jaroslavas Narkevičius bei Seimo Pirmininko pavaduotoja Daiva Žebelienė.
Kaip šis bendradarbiavimas paveiks Lietuvos gyventojų saugumą?
Stiprinamas bendradarbiavimas leis geriau pasirengti galimoms krizėms savivaldos lygmeniu.
- Siekiama, kad kiekvienas administracinis vienetas turėtų aiškias pareigas ir išteklius ekstremalių situacijų valdymui.
- Aptartas pasirengimas masinėms evakuacijoms bei civilinės saugos sistemų tobulinimas.
Kodėl Lietuvai ir Lenkijai šiuo metu svarbu derinti veiksmus civilinės saugos srityje?
Geopolitiniai iššūkiai reikalauja vieningo abiejų valstybių atsako ir geresnės infrastruktūros.
- Dėmesys skiriamas kariniam mobilumui per kelių ir geležinkelių tinklo plėtrą.
- Lietuva siekia susipažinti su Lenkijoje nuo 2025 m. pradėjusia veikti nauja civilinės gynybos sistema.
Kokie tolimesni žingsniai numatomi stiprinant savivaldos vaidmenį gynyboje?
Planuojama toliau integruoti Lenkijos patirtį į Lietuvos vietos savivaldos ir civilinės saugos modelius.
- Bus skiriamas didesnis dėmesys gyventojų švietimui apie veiksmus karo metu.
- Gilinamas bendradarbiavimas su Lenkijos Vidaus reikalų ir valdymo ministerija bei regioninės politikos specialistais.
Komentarai