Lietuvos Seimas ėmėsi svarstyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimus. Šie pakeitimai yra esminiai, nes jie perkeltų naujosios ES direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o kartu supaprastintų ir atnaujintų Lietuvos fiskalinės drausmės taisykles, suderinant jas su nauja ES ekonominės valdysenos sistema.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, naujoji sistema padidins fiskalinę erdvę, išsaugant viešųjų finansų tvarumą, bei leis atsisakyti sudėtingo, daugiapakopio reguliavimo.
Esminis supaprastinimas: viena taisyklė
Vietoje kelių skirtingų rodiklių, bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė, susieta su valdžios sektoriaus išlaidų valdymu. Išlaidų augimas vidutiniškai bus ribojamas apie 5 proc. per metus.
„Perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, suderinamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kuriomis bus tiek padidinta fiskalinė erdvė ir išsaugomas viešųjų finansų tvarumas, tiek supaprastinta sistema“, – pristatydamas projektą sakė K. Vaitiekūnas.
Šis išlaidų rodiklis taps pagrindu vertinant biudžeto tvarumą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, užtikrinant, kad biudžeto planavimas būtų:
- Aiškesnis;
- Skaidresnis;
- Lengviau prognozuojamas.
Nors sistema paprastinama, viešųjų finansų tvarumo ribos išlieka: skola neviršys 60 proc. BVP, o deficitas – 3 proc. BVP.
Investicijų skatinimas ir atsakomybė
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse investicijoms skirtų sąlygų trūksta. Naujasis įstatymas sudaro galimybes ateityje didinti investicijas, ypač atsižvelgiant į strateginius poreikius, pavyzdžiui, šalies gynybos stiprinimą.
Taip pat numatytas didesnis skaidrumas ir atsakomybė:
- Automatinis kompensavimo mechanizmas: Viršijus išlaidų augimo ribas, nukrypimas bus privalomai atsvertas sekančiais biudžetais.
- „Atsižvelgimo arba paaiškinimo“ principas: Įtvirtinamas naujas procedūrines taisykles, kurių stebėseną vykdys Valstybės kontrolė, atliekanti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas. Valstybės kontrolė jau dabar stebi, ar, pavyzdžiui, savivaldybių biudžetai atitinka jiems keliamus reikalavimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo naujoji fiskalinės drausmės sistema bus paprastesnė ir aiškesnė piliečiams?
Vietoj sudėtingos daugiapakopės rodiklių sistemos, nustatyta viena pagrindinė taisyklė – ribojamas biudžeto išlaidų augimas, vidutiniškai apie 5 proc. per metus. Tai užtikrins, kad biudžeto planavimas būtų skaidresnis, lengviau prognozuojamas ir valdomas, leidžiant geriau suprasti valstybės finansų būklę.
Kaip naujos taisyklės skatins investicijas ir prisidės prie Lietuvos ekonomikos augimo?
Senosiose taisyklėse nebuvo numatyta atskiros fiskalinės erdvės investicijoms. Naujoji sistema yra lankstesnė ir leis padidinti fiskalinę erdvę, skirtą svarbioms ilgalaikėms strateginėms investicijoms. Tai tiesiogiai skatins ekonomikos plėtrą ir prisidės prie didesnio šalies konkurencingumo.
Ar padidinta fiskalinė erdvė investicijoms nepakenks viešųjų finansų tvarumui ir stabilumui?
Nepakenks. Nors taisyklės supaprastinamos ir suteikiama daugiau lankstumo, išsaugomos griežtos viešųjų finansų tvarumo ribos. Išlieka nepakeista skolos riba (60 proc. BVP) ir deficito riba (3 proc. BVP), užtikrinant ilgalaikę finansinę drausmę.
Kodėl Lietuva atnaujina fiskalinės drausmės taisykles būtent dabar?
Pokyčiai įgyvendinami siekiant perkelti naujosios ES direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Šie pakeitimai suderina nacionalinę fiskalinę drausmę su nauja ES ekonominės valdysenos sistema, užtikrinančia vieningesnį ir efektyvesnį biudžetų valdymą visoje Bendrijoje.
Komentarai