Europos Centrinis Bankas (ECB) sparčiai artėja prie galutinio sprendimo dėl skaitmeninio euro įvedimo. Numatoma, kad jau 2029 metais Lietuvos gyventojai galės naudotis šia nauja atsiskaitymo priemone, kuri veiks kartu su grynaisiais pinigais, tačiau pasiūlys nemokamą alternatyvą dabartinėms banko kortelėms. Projektas juda įgyvendinimo link, siekiant sukurti saugią, visoje euro zonoje prieinamą virtualią valiutą, kurią tiesiogiai garantuotų centrinis bankas.
Skaitmeninio euro veikimo modelis ir nemokamos paslaugos gyventojams
Skaitmeninis euras bus oficiali, ECB leidžiama virtuali euro versija. Skirtingai nei lėšos, laikomos komercinių bankų sąskaitose, šie pinigai bus saugomi tiesiogiai centriniame banke. Banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina pabrėžia, kad skaitmeninis euras nepakeis grynųjų, o taps papildoma atsiskaitymo priemone. Nors projekto pradžioje buvo svarstoma apie blokų grandinės technologiją, pasirinktas tradiciškesnis veikimo modelis: ECB išleis valiutą, o ją vartotojams platins komerciniai bankai bei „fintech“ įmonės.
Vienas didžiausių privalumų galutiniam vartotojui – visiškas paslaugos nemokamumas. Šiuo metu už „Visa“ ar „Mastercard“ operacijas verslas moka iki 3 proc. siekiančius mokesčius, kurie, nors ir nematomi tiesiogiai, nugula į prekių ir paslaugų kainas. Skaitmeninis euras leis atlikti mokėjimus tiesiogiai iš sąskaitos į sąskaitą, apeinant brangius tarptautinius tarpininkus.
Siekiant išvengti staigaus lėšų nutekėjimo iš komercinių bankų, planuojama įvesti laikymo limitus. Tikėtina, kad vienas asmuo savo skaitmeninėje piniginėje galės turėti nuo 3 000 iki 5 000 eurų. Už šias lėšas palūkanos nebus mokamos, tačiau pati sistema turėtų paskatinti bankus konkuruoti dėl klientų lėšų siūlant didesnes palūkanas už įprastus indėlius.
Privatumo apsauga ir atsiskaitymai be interneto ryšio
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms apie galimą visuotinį sekimą, ECB nustatė griežtas duomenų apsaugos taisykles. Ieva Rogozina aiškina, kad nedidelės vertės operacijos bus itin privačios. Pavedimai iki 150 eurų ribos turėtų būti beveik tokie pat anonimiški kaip ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Didesnėms sumoms bus taikomi standartiniai bankiniai skaidrumo reikalavimai, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui.
Technologinis sprendimas numato galimybę atsiskaityti net ir neturint interneto ryšio. Tai bus įgyvendinama tiesiog priglaudžiant išmaniuosius telefonus vieną prie kito. Tokia funkcija užtikrins mokėjimų sistemos atsparumą galimiems ryšio sutrikimams ar kibernetinėms atakoms prieš tarptautinius tinklus.
Strateginė Europos nepriklausomybė nuo JAV technologijų milžinių
Šiuo metu didžioji dalis kortelių mokėjimų Europoje priklauso nuo JAV įmonių infrastruktūros. Skaitmeninis euras yra strateginis žingsnis, leidžiantis Europai susigrąžinti savo mokėjimų sistemos kontrolę. Tai ypač aktualu matant grynųjų pinigų naudojimo mažėjimą: ECB duomenimis, atsiskaitymų grynaisiais dalis euro zonoje per dvejus metus susitraukė nuo 59 proc. iki 52 proc.
Europa taip pat siekia neatsilikti globaliose lenktynėse. Kinija jau aktyviai testuoja skaitmeninį juanį, o JAV analizuoja skaitmeninio dolerio galimybes. Nuosava skaitmeninė valiuta suteiktų Europai didesnį finansinį stabilumą galimų krizių metu.
Pasiruošimo etapas ir skaitmeninio euro debiutas 2029 metais
Pasiruošimas skaitmeninio euro įvedimui vyksta etapais, derinant technologinius sprendimus ir teisinį reglamentavimą. Nors galutinis startas numatomas dešimtmečio pabaigoje, pirmieji realūs bandymai prasidės jau artimiausiais metais.
| Etapas | Numatomas laikas |
|---|---|
| Technologijų testavimas | 2025–2026 m. |
| Bandomasis naudojimas | 2027 m. II pusė |
| Galutinis išleidimas | 2029 m. |
Tikimasi, kad atsiradusi konkurencija su „Visa“ ir „Mastercard“ sistemomis ne tik atpigins operacijas verslui, bet ir privers komercinius bankus aktyviau kovoti dėl klientų, siūlant geresnes sąlygas sąskaitose laikomoms lėšoms.
Šaltinis: BNS
Komentarai