Pietų Korėjos dienraščio „Dong-A Ilbo“ žurnalistas Joo Hyun-Woo 17 valandų skrido ir važiavo iš Seulo į Lietuvą, kad savo akimis pamatytų, kaip čia tvarkomos pėsčiųjų perėjos. Rengdamas straipsnių ciklą apie pėsčiųjų saugumą, jis palygino kelių eismo statistiką ir pastebėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje žuvusių pėsčiųjų skaičius sumažėjo 68 procentais – tai paskatino jį atvykti ir išsiaiškinti, kas šią pažangą lėmė.
Lietuvoje žurnalistas susitiko su susisiekimo ministru Juru Taminsku, o kartu su Susisiekimo ministerijos ir valstybės įmonės „Via Lietuva“ atstovais Kauno apskrityje apžiūrėjo keletą pertvarkytų perėjų. Pietų Korėjoje kelių eismo saugumas taip pat išlieka opi problema: 2024 metais šalyje žuvo 920 pėsčiųjų, ir net du trečdaliai jų buvo 65 metų ar vyresni žmonės. Pasak žurnalisto, viena didžiausių jo šalies bėdų – perėjos be šviesoforų, kuriose sutemus vairuotojams sunkiau pastebėti pėsčiuosius.
„Prisipažinsiu, buvau maloniai nustebintas, kad žurnalistas iš Pietų Korėjos pasiryžo tokiai ilgai kelionei, norėdamas iš arčiau pamatyti, kaip Lietuvoje rūpinamės pėsčiųjų saugumu. Kartais net nesusimąstome, kad tai, kas mums jau tapo įprasta, kitai šaliai gali būti nauja ir naudinga patirtis“, – komentavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Kodėl Lietuva kartais atsisako „zebrų“
Vieną labiausiai žurnalistą nustebinusių sprendimų ministras apibūdino taip: balta „zebro“ žymė ant asfalto savaime nereiškia, kad vieta yra saugi. Jei perėja įrengta netinkamoje vietoje, blogai matoma arba pro ją važiuojama pernelyg greitai, pėstiesiems suteikta pirmumo teisė jų nuo nelaimės neapsaugo – priešingai, gali sukelti apgaulingą saugumo jausmą ir sumažinti budrumą.
2018 metais įvertinus visas 1 949 valstybinės reikšmės keliuose esančias perėjas nustatyta, kad 1 721, arba 88 proc. jų, saugumo reikalavimų neatitiko. Nuo tada perėjos sistemingai pertvarkomos – jose įrengiamas kryptinis apšvietimas, saugumo salelės ir greitį mažinančios priemonės, dalis perėjų perkeliama į saugesnes vietas, o tos, kuriose tinkamų sąlygų neįmanoma sukurti, panaikinamos. Keliuose, platesniuose nei 8,5 metro, dabar reikalaujama įrengti saugumo salelę – žurnalistas šį reikalavimą minėjo kaip vieną įsimintiniausių pavyzdžių.
Pasak ministerijos, rezultatai akivaizdūs – 2023–2024 metais nė vienoje iš 216 perėjų, rekonstruotų 2022 metais, neužregistruota eismo įvykių, per kuriuos būtų žuvę ar sužeisti žmonės, nors anksčiau jose nelaimių būta. Žurnalistui įspūdį paliko ne pačios priemonės – daugelis jų žinomos ir Pietų Korėjoje, – o tai, kad Lietuva turi bendrus saugumo standartus ir jais nuosekliai vadovaujasi pertvarkydama perėjas visoje šalyje.

Nuo „zebrų“ iki „elnių“
Per pokalbius išryškėjo ir nemažai netikėtų panašumų. Joo Hyun-Woo papasakojo, kad Pietų Korėjoje neatsargiai važinėjančius paspirtukų, riedlenčių ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojus kartais pravardžiuoja „elniais“ – dėl jų nenuspėjamo elgesio ir staigaus išvažiavimo į gatvę.
Panaši problema kyla ir Lietuvoje. Šiemet iki lapkričio 15 dienos sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 94 – nepilnamečiai, o nepilnamečių sužeidimų skaičius išaugo net 29 proc.
Mažas atšvaitas – didelis atradimas Pietų Korėjai
Žurnalistui ypač rūpėjo pėsčiųjų matomumas sutemus, nes, kaip jis pasakojo, Pietų Korėjoje daug perėjų neturi šviesoforų, o tamsoje vairuotojams sunkiau pastebėti kelią kertantį žmogų – ši problema jo šalyje skaudžiausia vyresnio amžiaus pėstiesiems. Jį sudomino Lietuvoje diegiamas kryptinis perėjų apšvietimas, bet labiausiai nustebino kur kas paprastesnis dalykas – įprotis nešioti atšvaitus.
Pasak Joo Hyun-Woo, tokia praktika Pietų Korėjoje nėra paplitusi. Jam įsiminė, kad Lietuvos policija mokiniams dalija atšvaitines apyrankes ir šviesą atspindinčias liemenes, moko juos, kaip išlikti pastebimiems, kai matomumas prastas. Sužinojęs apie šią priemonę, žurnalistas sakė norintis Lietuvos patirtį pristatyti ir savo šalies skaitytojams.

Darbas, kuris nesibaigia
Per susitikimą su žurnalistu ministras Juras Taminskas pristatė ilgalaikį Lietuvos tikslą „Vizija 0“ – siekį, kad keliuose nebežūtų nė vienas žmogus. Šiemet atnaujinama daugiau kaip 100 perėjų, o iki 2028 metų pabaigos planuojama pertvarkyti 500. Tačiau, kaip pažymėjo ministras, net pasiekus šį tikslą darbas nesibaigs – liks ir kitų perėjų, kurias reikės pertvarkyti, keisis technologijos ir eismo įpročiai, atsiras naujų iššūkių. Žurnalistui labiausiai įsiminė ministro ryžtas nuolat ieškoti būdų, kaip Lietuvos kelius padaryti saugesnius.
Nepaisant pasiektos pažangos, eismo saugumo iššūkių Lietuvoje tebėra. 2025 metais šalies keliuose žuvo 39 pėstieji, iš jų 10 – perėjose. 2026 metais iki lapkričio 16 dienos žuvo 23 pėstieji, iš jų keturi – perėjose.
Septyniolikos valandų kelionė iš Pietų Korėjos primena paprastą tiesą: kartais vertingiausios pamokos slypi ne naujausiose technologijose, o nuosekliai taikomuose, kukliuose sprendimuose – tokiuose kaip mažas atšvaitas, galintis išgelbėti gyvybę.
Daugiau apie Lietuvos eismo saugumo priemones – straipsnyje apie saugaus eismo egzaminą. Joo Hyun-Woo straipsnį korėjiečių kalba galima rasti „Dong-A Ilbo“ svetainėje, o interviu su ministru – čia.
Pranešimas žiniasklaidai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (platinta per ELTA).
Nuotraukos: 1 – Nuotr.: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija / ELTA, 2 – Nuotr.: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija / ELTA
Komentarai