Lietuvos jaunimui socialiniai tinklai tapo pagrindine erdve, kurioje ieškoma atsakymų apie kūną, santykius ir lytiškumą. Viešosios įstaigos „Įvairovės edukacijos namai“ vadovė, lytiškumo ugdymo edukatorė ir psichologė Lina Januškevičiūtė pastebi, kad internetas paaugliams yra tarsi antrasis gyvenimas, kuriame vyksta ne tik bendravimas, bet ir aktyvi informacijos paieška. Tačiau ši erdvė slepia rizikas, kurios tiesiogiai veikia jaunų žmonių savivertę ir požiūrį į save.
Algoritmai formuoja nerealistišką kūno ir santykių vaizdą
Socialinių tinklų algoritmai sukurti taip, kad į viršų iškeltų emocingą, provokuojantį ir stereotipais grįstą turinį. Tai sukuria terpę, kurioje jauni žmonės susiduria su nerealistiškais lūkesčiais. Lina Januškevičiūtė akcentuoja, kad platformose pateikiamas turinis dažnai diktuoja, kas yra „normalu“ ar „patrauklu“, nors tai neatitinka realybės.
Krizinio nėštumo centro savanoris ir neformaliojo lytinio švietimo lektorius Edvinas Dauknys pritaria, kad neribotas informacijos kiekis formuoja jauną žmogų, kuris ne visada geba kritiškai vertinti tai, ką mato ekrane. Verslo interesai socialiniuose tinkluose dažnai nusveria vertybinius aspektus, akcentuojant instinktus ir greitą vartojimą, o ne gilesnį supratimą apie santykius.
Kodėl mokykla ir tėvai pralaimi kovą dėl dėmesio
Pagrindinis socialinių tinklų pranašumas prieš formalųjį švietimą yra jų prieinamumas ir anonimiškumas. Paaugliai drįsta internete ieškoti atsakymų į klausimus, kurių nedrįstų užduoti mokytojams ar tėvams. Nors mokykla suteikia struktūruotą ir moksliškai pagrįstą ugdymą, socialiniai tinklai dažnai laimi dėl savo formos – trumpų vaizdo įrašų, humoro ir nuomonės formuotojų įtakos.
Edvinas Dauknys pastebi, kad tėvams vis dar sunku kalbėtis su vaikais apie gyvybės atsiradimą ar šeimos kūrimą. Kai paauglių kūne prasideda hormonų pokyčiai, jie natūraliai ieško atsakymų ten, kur tai padaryti lengviausia. Jei mokyklose trūksta vertybiškai stiprių pamokų, šią nišą užpildo socialiniai tinklai, kuriems tai yra pirmiausia verslas.
Kritinis mąstymas kaip pagrindinis saugiklis internete
Gebėjimas naudotis technologijomis nereiškia gebėjimo atpažinti patikimą informaciją. Kultūros ministerijos duomenys rodo, kad net 56 proc. Lietuvos gyventojų pernai rinkosi ignoruoti pastebėtą dezinformaciją ar dirbtinio intelekto suklastotą turinį, užuot jį tikrinę. Jauniems žmonėms, augantiems su nuolatiniu informacijos srautu, ši problema dar aktualesnė.
Lytiškumo ugdymas šiandien neatsiejamas nuo skaitmeninio raštingumo. Svarbu mokyti paauglius atpažinti manipuliaciją, suprasti privatumo ribas ir pornografijos poveikį lūkesčiams. Specialistai pabrėžia, kad lytiškumo ugdymas turėtų apimti ir žinias apie tai, kaip veikia algoritmai bei kaip jie veikia asmens savivertę.
Praktiniai klausimai, padedantys vertinti turinį:
* Kas sukūrė šį vaizdo įrašą ar įrašą?
* Kokiu tikslu ši informacija pateikiama?
* Ar tai remiasi faktais, ar tik asmenine nuomone?
* Ar šis turinis neskatina žalingų stereotipų?
* Kam naudinga, kad aš tuo tikėčiau?
Griežtesnio reguliavimo ir valstybinės vizijos poreikis
Edvinas Dauknys teigia, kad socialinių tinklų platformos turėtų griežčiau reguliuoti turinį, susijusį su seksualine sveikata. Tai turėtų prasidėti nuo aiškios valstybės vizijos, kokią visuomenę norime formuoti. Lina Januškevičiūtė papildo, kad būtina rasti balansą: platformos turi šalinti smurtą ir dezinformaciją, tačiau neturi blokuoti naudingos edukacinės informacijos apie sveikatą ar tapatybę.
Vien draudimų nepakanka – esminis pokytis įvyksta tada, kai stiprinamas jaunų žmonių gebėjimas atpažinti manipuliaciją ir smurtinį elgesį skaitmeninėje erdvėje. Tik derinant formalųjį ugdymą, tėvų įsitraukimą ir skaitmeninį raštingumą galima sukurti saugesnę aplinką augančiam žmogui.
Šaltinis: BNS
Komentarai