Barmenas ruošia gėrimą, simbolizuojantį besikeičiančius Lietuvos gyventojų žalingus įpročius ir vartojimo kultūrą.

Lietuvoje keičiasi žalingų įpročių žemėlapis

24,2 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų teigia bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc. Tuo metu alkoholio vartojimas per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, tačiau išaugo žmonių, vienu kartu išgeriančių didelius kiekius, dalis.

Tokius pokyčius atskleidė 2026 metais atliktas Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas. Apklausoje dalyvavo 4670 nuolatinių 15–64 metų gyventojų, o duomenys rinkti sausio 21–kovo 29 dienomis.

Alkoholio vartojančiųjų mažiau, bet rizikingas vartojimas dažnėja

Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per paskutines 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai sumažėjo, palyginti su 2021 metų tyrimu.

Tačiau bendras vartojimo mažėjimas neapima visų įpročių. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu bent kartą per savaitę išgeria 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų. 2021 metais tokių buvo 7,1 proc. Iš jų 1,3 proc. tokį kiekį suvartoja kasdien arba beveik kasdien, o 9,9 proc. – kiekvieną savaitę. Dažniau didelį alkoholio kiekį nurodė vartojantys vyrai.

Tyrimo pristatyme pabrėžiama, kad vertinant situaciją reikia atskirti vartojimo paplitimą nuo vartojimo įpročių: dalis žmonių alkoholį gali vartoti rečiau, tačiau vienu kartu išgerti daugiau. Alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana išlieka 18 metų – nuo 2004-ųjų šis rodiklis nepasikeitė.

Lietuvoje keičiasi žalingų įpročių žemėlapis

Narkotikų vartojimo patirtis išaugo iki 24,2 proc.

Bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc. gyventojų, o per paskutines 30 dienų – 2,6 proc. Šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, taip pat padidėjo, tačiau ne taip ryškiai kaip viso gyvenimo patirties rodiklis.

Kanapės išlieka dažniausiai vartojama narkotine ir psichotropine medžiaga. Bent kartą gyvenime jas bandė 20 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 4,3 proc., o per paskutines 30 dienų – 2 proc.

Kartu daugėja ir kitų narkotikų vartojimo patirties. Medžiagas, išskyrus kanapes, bent kartą gyvenime vartojo 11,4 proc. gyventojų, kai 2021 metais šis rodiklis siekė 4,7 proc. Kokaino vartojimo patirtis padidėjo nuo 1,8 iki 3,6 proc. Ekstazį yra vartoję 2,9 proc., haliucinogeninius grybus – 3 proc., amfetaminą – 2,1 proc. gyventojų.

Daugiau apie konkrečias prevencijos priemones galima rasti apžvalgoje apie Kauno rajono priklausomybių prevencijos programą, o atskirų savivaldybių reakciją į vartojimo tendencijas rodo ir Molėtų rajono prevencijos sprendimai.

Lietuvoje keičiasi žalingų įpročių žemėlapis

Jaunesni gyventojai dažniau renkasi naujus nikotino gaminius

Tabako gaminius bent kartą gyvenime vartojo 73,3 proc. apklaustųjų, per pastaruosius 12 mėnesių – 49,3 proc., o per paskutines 30 dienų – 44,5 proc. Vis dėlto keičiasi ne tik vartojimo mastas, bet ir naudojamų gaminių struktūra.

Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 18,4 proc., per paskutines 30 dienų – 14,7 proc. Visi šie rodikliai padidėjo, palyginti su 2021 metais.

Ryškiausias skirtumas matomas pagal amžių. Elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų vartojo 28,3 proc. 15–34 metų gyventojų, o 35–64 metų grupėje – 7,4 proc. Kaitinamojo tabako gaminius tuo pačiu laikotarpiu vartojo atitinkamai 14,2 ir mažesnė dalis vyresnių gyventojų; visoje apklaustoje grupėje šis rodiklis siekė 9,1 proc.

Tyrėjai išskiria naujų psichoaktyviųjų medžiagų riziką

Tyrime atkreipiamas dėmesys į sintetinius ir pusiau sintetinius kanabinoidus bei sintetinius katinonus. Šios medžiagos gali būti platinamos internetu, socialiniuose tinkluose ir programėlėse, taip pat maišomos su elektroninių cigarečių skysčiais arba siūlomos kaip kanapių pakaitalai.

Vartotojui ne visada žinant tikrąją medžiagos sudėtį ir koncentraciją, didėja apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybė. Tyrimo autoriai teigia, kad prevencijos priemonės turėtų būti orientuotos į konkrečias gyventojų grupes ir remtis naujausiais duomenimis. Tyrimas finansuotas Europos Sąjungos narkotikų agentūros dotacijos ir valstybės biudžeto lėšomis.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Lietuvos naujienų redakcija

Lietuvos naujienų redakcija

Lietuvos naujienų redakcija rengia ir prižiūri publikacijas apie šalies politiką, ekonomiką, visuomenę, regionus, švietimą, sveikatą ir kultūrą. Komanda tikrina faktus, vertina šaltinių patikimumą, lygina skirtingas pozicijas ir prireikus tikslina informaciją. Redakcija atsako už turinio aktualumą, aiškumą, tikslumą ir sąžiningą Lietuvos įvykių pateikimą

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto