Šviesiaplaukis vyras su tamsiai mėlynu švarku ir šviesiais marškiniais stovi šviesiame biuro fone.

Socialinių tinklų simptomų sąrašai neatsako, ar turite sutrikimą

Jei socialiniuose tinkluose atpažinote savo savijautą, pasižymėkite, kada sunkumai prasidėjo ir kaip jie veikia kasdienybę. Tai gali padėti pokalbiui su specialistu, tačiau keli vaizdo įraše išvardyti požymiai diagnozės nenustato. Artėjant spalio 10-ąją minimai Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė pataria interneto informaciją laikyti paskata geriau suprasti savo būklę, o ne galutiniu atsakymu.

Kada socialinių tinklų informacija gali padėti

Atviresnės kalbos apie psichikos sveikatą padeda mažinti stigmą ir gali paskatinti ieškoti pagalbos. Internete perskaitytas požymių sąrašas kartais leidžia kitaip pažvelgti į ilgai neįvardytus sunkumus – pavyzdžiui, kai žmogus save laikė tingiu, išsiblaškiusiu ar pernelyg jautriu. Tokiu atveju informacija gali būti pirmas žingsnis į konsultaciją.

Tačiau trumpuose įrašuose sudėtingi sutrikimai dažnai sutraukiami iki kelių požymių. „Meliva“ vadovė, gydytoja psichiatrė dr. Gudienė sako, kad žmonės į konsultacijas vis dažniau ateina jau sau priskyrę ADHD, nerimo ar depresinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ar perdegimą. Kai įtarimas virsta tvirtu įsitikinimu dar iki įvertinimo, gali būti sunkiau svarstyti kitus paaiškinimus, o specialistui nepatvirtinus įtarimo – kilti nusivylimas.

Kodėl simptomų sąrašo nepakanka diagnozei

Vienas požymis pats savaime diagnozės nepatvirtina. Nuovargį gali lemti miego trūkumas ar ilgalaikis stresas, o nerimas tam tikroje situacijoje nebūtinai reiškia nerimo sutrikimą. Savijautą taip pat gali veikti kitos psichikos ar fizinės sveikatos problemos.

Vertinant svarbu ne tik tai, kokie simptomai pasireiškia, bet ir kiek laiko jie tęsiasi, kaip dažnai kartojasi, kaip stipriai vargina ir kaip keičia žmogaus gyvenimą. Pasak gydytojos, diagnozei suprasti reikia visos žmogaus istorijos ir konteksto, o ne vien suskaičiuoti požymius. Todėl internetinis testas ar vaizdo įrašas negali pakeisti individualaus pokalbio su specialistu.

Socialinių tinklų simptomų sąrašai neatsako, ar turite sutrikimą

Ką užsirašyti ir kada kreiptis pagalbos

Užuot sau nusistatę diagnozę, pasižymėkite, kada savijauta pasikeitė, kas sunkumus sustiprina ar palengvina, kaip pakito miegas, nuotaika, darbas ir santykiai. Tokia informacija specialistui gali būti naudingesnė už savarankiškai sau priskirtą sutrikimą. Jei patys pokyčių nepastebite, verta įsiklausyti į artimųjų pastebėjimus.

Į specialistą verta kreiptis, jei ilgą laiką jaučiatės prislėgti ar įsitempę, nebedžiugina anksčiau malonumą teikusi veikla, prastai miegate, pasikeitė apetitas, kartojasi panikos epizodai arba darosi sunku atlikti įprastus kasdienius darbus. Atkreipkite dėmesį ir į dažnėjantį alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą siekiant nusiraminti ar užmigti.

Kreipimasis savaime nereiškia, kad bus nustatyta diagnozė ar paskirti vaistai. Jei sunkumai užsitęsė ir pradėjo veikti kasdienį gyvenimą, galima pradėti nuo pokalbio su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Pasak „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos eksperto Audriaus Zinevičiaus, konsultacijos galima ieškoti ir neturint išankstinės diagnozės – užtenka klausimų ar noro suprasti, kodėl tapo sunkiau susitvarkyti su kasdienybe.

Daugėja vizitų pas psichikos sveikatos specialistus

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2023–2025 m. su psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis susijusių privataus sveikatos draudimo žalų skaičius išaugo 44 proc. Per tą patį laikotarpį vizitų pas psichikos sveikatos specialistus skaičius padidėjo nuo 5,9 tūkst. iki beveik 8,5 tūkst. Šie bendrovės duomenys apima privatų sveikatos draudimą turinčių žmonių paslaugas; jie nepateikia bendro visų gyventojų apsilankymų skaičiaus.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Lietuvos naujienų redakcija

Lietuvos naujienų redakcija

Lietuvos naujienų redakcija rengia ir prižiūri publikacijas apie šalies politiką, ekonomiką, visuomenę, regionus, švietimą, sveikatą ir kultūrą. Komanda tikrina faktus, vertina šaltinių patikimumą, lygina skirtingas pozicijas ir prireikus tikslina informaciją. Redakcija atsako už turinio aktualumą, aiškumą, tikslumą ir sąžiningą Lietuvos įvykių pateikimą

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto