Studentui su judėjimo, regos, klausos ar kita negalia aukštojo mokslo pasirinkimas Lietuvoje dažnai prasideda ne nuo klausimo, ką norėčiau studijuoti. Pirmiausia tenka aiškintis, ar bus įmanoma patekti į auditoriją, ar dėstytojai pritaikys atsiskaitymus, ar universitete yra žmogus, kuris padės susitarti dėl individualių poreikių.
Vytauto Didžiojo universiteto Negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė sako, kad moksleiviai su negalia drąsiau renkasi aukštąjį mokslą tada, kai mato realius pavyzdžius, palaikymą ir aiškias galimybes studijuoti. Tačiau Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė pabrėžia kitą pusę: daliai jaunuolių pasirinkimą vis dar susiaurina nepritaikyta aplinka ir žemi aplinkinių lūkesčiai.
Studijų pasirinkimą lemia ne tik norai, bet ir prieinamumas
Pasak I. Širvinskaitės, žmogus, turintis judėjimo negalią, neretai renkasi ne tą studijų programą ar aukštąją mokyklą, kuri labiausiai atitinka jo tikslus, o tą, kurioje fiziškai įmanoma mokytis. Ne visos aukštosios mokyklos viešai ir aiškiai nurodo, kaip gali būti pritaikomos studijų sąlygos, kokia pagalba teikiama ir į ką kreiptis prieš stojant.
Tai reiškia, kad būsimam studentui tenka rinkti informaciją ne tik iš oficialių aprašų, bet ir iš kitų studentų patirčių. Tokia padėtis ypač sudėtinga moksleiviams, kurie neturi šeimos, mokytojų ar konsultantų, galinčių padėti išsiaiškinti praktines detales.
VDU atstovė M. Janušauskaitė sako savo universitete matanti kitokią kryptį – studentų su negalia skaičius auga. Jos vertinimu, bendras vaizdas priklauso nuo kelių dalykų: švietimo sistemos, visuomenės požiūrio ir informacijos prieinamumo.
Plačiau apie studentų patirtis aukštajame moksle rašyta ir gerosnaujienos.lt tekste apie VDU studentės studijas užsienyje, kuriame atsiskleidžia, kiek daug lemia aplinka, palaikymas ir galimybė peržengti įprastas ribas.
Studentų su negalia dalis išlieka labai maža
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis, studentų su negalia Lietuvoje kasmet mažėja. Prieš trejus metus jie sudarė vos apie pusę procento visų studentų.
I. Širvinskaitė šią tendenciją sieja ne tik su fiziniu neprieinamumu. Jos teigimu, mokiniai su negalia dažnai sulaukia mažiau palaikymo mokykloje, jų akademinės galimybės nuvertinamos, o aukštasis mokslas vis dar laikomas ne jiems skirta kryptimi.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktuose pokalbiuose su mokiniais ir studentais kartojosi viena detalė: apsisprendimą siekti aukštojo mokslo dažnai paskatindavo konkretus žmogus – mokytojas arba tėvai, kurie tikėjo jaunuoliu. Tačiau tokį palaikymą turi ne kiekvienas.
Užsienio universitetuose pagalbos komandos didesnės
M. Janušauskaitė, lygindama Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas, išskiria žmogiškuosius resursus. Užsienio universitetuose dažnai veikia atskiri įtraukties, lygių galimybių ar negalios paslaugų centrai, kuriuose dirba specialistų komandos – nuo kelių iki keliolikos žmonių.
Lietuvoje šias funkcijas daugelyje aukštųjų mokyklų dažnai atlieka vienas koordinatorius. Kai kuriose institucijose nėra net atskiro darbuotojo, atsakingo už studentų su negalia klausimus. Tokiu atveju pagalba tampa priklausoma nuo pavienių žmonių iniciatyvos, o ne nuo stabilios sistemos.
Finansavimas taip pat išlieka viena kliūčių. Mažesnėms aukštosioms mokykloms sunkiau rasti lėšų infrastruktūrai pritaikyti ar papildomoms paslaugoms užtikrinti. I. Širvinskaitės teigimu, reikėtų bendros kolegialios struktūros, kuri jungtų aukštąsias mokyklas ir atsakingus asmenis už prieinamumą.
Socialinės dimensijos plane įgyvendinta tik viena priemonė
2023 metais buvo parengtas socialinės dimensijos planas, kuriame numatytos priemonės įvairių studentų grupių, tarp jų ir studentų su negalia, įtraukčiai. Pasak I. Širvinskaitės, kol kas įgyvendinta tik viena priemonė – antroji stojimų eilė.
Nuo 2024 metų antroji konkursinė eilė taikoma stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Iniciatyva vertinama kaip naudinga, tačiau negalios organizacijos mato poreikį tikslinti kriterijus. Dabar dalis stojančiųjų per šią eilę atrenkami pagal darbinę patirtį, todėl priemonė ne visada tiksliai pasiekia socialinės dimensijos grupes.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą studentai su negalia turi teisę į atsiskaitymų pritaikymą. I. Širvinskaitė pabrėžia, kad vien to nepakanka: turi būti pritaikomas visas paskaitų procesas, o pačios aukštosios mokyklos turi aiškiai suprasti savo pareigą užtikrinti nediskriminavimo principą.
Gyvas disertacijos gynimas tapo stipriu signalu
Šių metų gegužę doktorantas Modestas Motiejauskas, nuo gimimo praktiškai tik gulintis, gyvai apsigynė daktaro disertaciją. Jo darbo tema – konvoliucinių neuroninių tinklų architektūrų ir mokymo gerinimas emocijų atpažinimo vaizduose atveju. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda.
Nors fakultetas siūlė nuotolinį gynimą, doktorantas pasirinko atvykti gyvai. Žmonių su negalia teisių ekspertė Monika Ošmianskienė šį atvejį įvardijo kaip, jos žiniomis, pirmą tokį ne tik Vilniaus universitete, bet ir Lietuvos mokslo istorijoje.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinių kelias
Tekstas parengtas remiantis BNS paskelbta medžiaga ir joje nurodytais institucijų bei ekspertų komentarais.
- Atskirtos ekspertų nuomonės nuo agentūros pateiktų faktinių duomenų.
- Patikrinta, kad geografinė aprėptis yra nacionalinė, o ne BNS kaip vietovė.
- Išlaikyti šaltinyje minimi vardai, institucijos, datos ir priemonės.
- Nepridėtos išorinės nuorodos, nes jų užduotyje nepateikta.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-05-28 09:43
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai