Seimas pradėjo svarstyti istorines Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama maisto ir žemės ūkio politiką įtvirtinti kaip strategiškai svarbią nacionaliniam saugumui. Tai – esminis žingsnis užtikrinant Lietuvos gyventojų apsirūpinimą maistu ir stiprinant šalies atsparumą globaliems iššūkiams.
Šis siūlymas, pristatytas laikinai žemės ūkio ministro pareigas einančio Igno Hofmano, itin aktualus dabartiniame geopolitiniame kontekste. „Šis įstatymo projekto papildymas ypač tinka šiandieniniame kontekste, kai mes turime labai neapibrėžtą ir, sakyčiau, įtemptą geopolitinę situaciją. Tokiu būdu šis pripažinimas mums stipriai pasitarnautų esant ekstremalių ir krizinių situacijų metu“, – pabrėžė I. Hofmanas, primindamas, kad projektas buvo vienas iš pagrindinių XIX Vyriausybės programos darbų.
Įteisinus siūlomus pakeitimus, apsirūpinimas maisto produktais, suprantamas kaip procesas „nuo lauko iki stalo“, taps valstybės prioritetu. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas žemės ūkio ir maisto sektoriams kurti tvarią, atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą, garantuojant nenutrūkstamą vartotojų aprūpinimą net ir nenumatytų ekstremaliųjų situacijų ar kitų krizių atveju. Taip pat bus kuriamos geresnės prielaidos vietinio maisto tiekimo ir vartojimo plėtrai.
Šiuo metu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme išskiriamos vidaus, ekonominė, viešojo saugumo, socialinė, kultūros, švietimo ir mokslo, aplinkos apsaugos, sveikatos ir tautinė politikos. Žemės ūkio ir maisto ūkio politikos įtraukimas išplėstų šį sąrašą ir sustiprintų valstybės strateginę viziją.
Už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-661) po pristatymo balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Kaimo reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 21 d.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra maisto savarankiškumas ir kodėl jis tampa valstybės prioritetu?
Maisto savarankiškumas – tai procesas „nuo lauko iki stalo“, užtikrinantis šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais. Jis tampa valstybės prioritetu, pripažįstamu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, siekiant sustiprinti šalies atsparumą krizinėms situacijoms ir neapibrėžtai geopolitinei padėčiai, garantuojant nenutrūkstamą maisto tiekimą.
Kaip šis sprendimas paveiks eilinius Lietuvos gyventojus ir vartotojus?
Šio įstatymo pakeitimai siekia užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų stabilų ir pakankamą maisto produktų kiekį. Tikimasi, jog tai sudarys geresnes prielaidas vietinio maisto tiekimo ir vartojimo galimybėms, o maisto grandinė veiks sklandžiai ir nenutrūkstamai net ir ekstremalių situacijų metu.
Ar tai reiškia, kad parduotuvėse atsiras daugiau lietuviškų maisto produktų?
Taip, vienas iš svarbiausių šio prioriteto tikslų yra sudaryti sąlygas žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriams kurti bei vystyti tvarią, atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Tai tiesiogiai skatins geresnį apsirūpinimą šalyje užaugintais ir pagamintais žemės ūkio bei maisto produktais, didinant vietinės produkcijos prieinamumą.
Kokia nauda šaliai iš maisto savarankiškumo įtvirtinimo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme?
Pagrindinė nauda – stipresnis nacionalinis saugumas ir didesnis atsparumas krizėms. Įstatymo pakeitimai leis geriau pasirengti nenumatytoms ekstremalioms situacijoms, užtikrinant nenutrūkstamą maisto grandinės veikimą ir šalies gyventojų aprūpinimą būtiniausiais produktais net ir sudėtingomis sąlygomis.
Kada šie įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti?
Seimas jau pradėjo svarstyti šias Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas. Kol kas tiksli įsigaliojimo data nėra nurodyta, tačiau diskusijos ir svarstymai aktyviai vyksta, siekiant kuo greičiau įtvirtinti maisto savarankiškumą kaip valstybės prioritetą.
Komentarai