Trečius metus iš eilės atliekamas „Tvarumo barometro“ tyrimas patvirtina nuoseklią tendenciją: didžiųjų Lietuvos miestų ir jų rajonų gyventojai pamažu keičia įpročius, ypač susijusius su kasdieniu judėjimu ir būsto pasirinkimu.
Miestiečių įpročiai keičiasi: automobilio dominavimas silpnėja
Automobilio, kaip pagrindinės susisiekimo priemonės, dominavimas pastebimai mažėja. Šiuo metu pirmenybę jam teikia apie 4 iš 10 gyventojų, o lyginant su 2024 metais, miestuose automobilį renkančiųjų dalis reikšmingai nukrito nuo 47 proc. iki 36 proc. Kitoms susisiekimo priemonėms fiksuojamas nuosaikus populiarumo augimas.
Vertinant bendrą trijų didmiesčių gyventojų imtį, kasdieniam susisiekimui pasirenkami šie būdai:
- 38 proc. – nuosavas automobilis.
- 29 proc. – viešasis transportas.
- 16 proc. – judėjimas pėsčiomis.
Pasak „YIT Lietuva“ atstovės Akvilės Varanauskienės, šis pokytis rodo, kad miestai juda tvarios plėtros kryptimi, o gyventojų priklausomybė nuo automobilio silpsta.
Be to, elektromobilių (EV) tema tampa vis labiau įprasta. Nors šiuo metu elektromobilį turi 5 proc. apklaustųjų, dar 13 proc. planuoja jį įsigyti per artimiausius trejus metus. Daugiau informacijos apie šiuos pokyčius galima rasti Elektromobilių pirkimo tendencijos straipsnyje.
Du būsto pasirinkimo poliai: centras ir priemiestis
Būsto pasirinkimo žemėlapyje ryškėja dvi beveik vienodai populiarios kryptys. Gyventojai aiškiai renkasi skirtingus gyvenimo scenarijus – miesto centrą arba priemiestį:
- 37 proc. respondentų rinktųsi būstą miesto centre arba arti jo.
- 39 proc. rinktųsi priemiestyje ar už miesto ribų.
Tik 17 proc. rinktųsi miegamuosius rajonus. Šis pasiskirstymas rodo, kad gyventojai renkasi ne tiek konkrečią vietą, kiek gyvenimo būdą ir kasdienio judėjimo modelį. Pavyzdžiui, projektai, esantys atokiau nuo miesto, patrauklūs dėl ramesnės aplinkos ir žaliosioms erdvėms skiriamų plotų. Apie tai, kaip teisingai pasirinkti, skaitykite Nauji būsto projektai: ar verta rinktis atokiau?
Kriterijai, lemiantys kasdienius pasirinkimus
Susisiekimo įpročių pokyčius glaudžiai siejasi ir su lūkesčiais darbovietei. Net 45 proc. trijų didžiųjų miestų gyventojų, galvodami apie kasdienę kelionę, darbo vietos artumą išskiria kaip svarbiausią kriterijų. Vilniaus gyventojams tai ypač aktualu – šį kriterijų išskyrė pusė apklaustųjų (50 proc.).
Trečdaliui gyventojų taip pat svarbu, kad kelionės metu būtų patogu pasiekti prekybos centrus ir parduotuves. Šis bendras gyventojų požiūris leidžia geriau planuoti miesto infrastruktūrą ir kurti tvaresnę aplinką, vadovaujantis, pavyzdžiui, Aplinkosaugos strategijos nuostatomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek sumažėjo automobilių dominavimas Lietuvos didmiesčių susisiekime ir kokios alternatyvos populiarėja?
Automobilio dominavimas reikšmingai sumažėjo: didžiuosiuose miestuose pirmenybę jam teikiančių gyventojų dalis nukrito nuo 47 proc. iki 36 proc. Dabar 38 proc. respondentų renkasi nuosavą automobilį, tačiau sparčiai auga viešojo transporto (29 proc.) ir judėjimo pėsčiomis (16 proc.) populiarumas, rodo tyrimo rezultatai. Šis nuoseklus pokytis rodo bendrą gyventojų lūkesčių ir įpročių kryptį – mažinti priklausomybę nuo asmeninio automobilio miesto kasdienybėje.
Kaip keičiasi būsto pasirinkimo tendencijos: ar lietuviai dažniau renkasi centrą, ar priemiestį?
Būsto pasirinkimo žemėlapis išsiskaidė į dvi beveik lygias dalis. 37 proc. respondentų rinktųsi būstą miesto centre arba arti jo, o 39 proc. – priemiesčiuose ar už miesto ribų. Tai reiškia, kad gyventojai renkasi ne konkrečią vietą, bet gyvenimo būdą ir kasdienio judėjimo modelį. Miesto centras siūlo patogumą ir prieinamumą, o priemiestis – erdvę ir ramybę, todėl abi kryptys išlieka vienodai populiarios.
Ar elektromobiliai jau tampa įprasta transporto priemone Lietuvos gyventojų planuose?
Elektromobilio tema pamažu tampa įprasta planuojant ateitį. Nors šiuo metu elektromobiliu naudojasi 5 proc. apklaustųjų, dar 13 proc. planuoja jį įsigyti per artimiausius trejus metus, o ketvirtadalis (25 proc.) – per 5–10 metų laikotarpį. Tai rodo, kad ekologiškesnio transporto sprendimai vis tvirčiau įsitvirtina ilgalaikiuose gyventojų mobilumo planuose.
Kaip mobilumo ir būsto pasirinkimo pokyčiai atspindi bendrą gyventojų gyvenimo būdo kryptį?
Šie pokyčiai rodo, kad gyventojai vis labiau siekia lankstumo ir orientuojasi į gyvenimo kokybę, kuri nebebūtinai priklauso nuo nuosavo automobilio. Automobilio dominavimo silpnėjimas leidžia didesniam gyventojų skaičiui rinktis gyventi ten, kur patogu pasiekti darbą, mokyklas ir laisvalaikio vietas tiek viešuoju transportu, tiek pėsčiomis, kas leidžia rinktis tarp miesto centro privalumų ir priemiesčio erdvumo, neaukojant kasdienio mobilumo patogumo.
Komentarai