Pastaruosius dvejus su puse metų karą palikusių ukrainiečių kelias Lietuvoje vis dažniau veda nuo paprastos integracijos darbo rinkoje link savo verslo kūrimo ir plėtros. Šios sėkmės istorijos buvo pristatytos Vilniuje vykusiame renginyje „New Horizons: Empowering Refugees through Entrepreneurship“, organizuotame „Tech-Park Kaunas“ ir Pabėgėlių tarybos Lietuvoje.
Renginio metu pabrėžta, kad ukrainietės ne tik sėkmingai įsiliejo į šalies ekonomiką, bet ir aktyviai ugdo antreprenerystės įgūdžius, ieško būdų plėstis į platesnes Europos rinkas.
„Džiaugiuosi, kad šiandien čia esame sėkmingų pabėgėlių iš Ukrainos moterų verslo istorijų Lietuvoje liudininkais, tegul jos įkvepia ir kitus,“ – kalbėjo UNHCR atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, pabrėždama, kad šios istorijos liudija apie drąsą, atkaklumą ir veiksmingą partnerystę.
Parama ir poreikių išklausymas – kelias į savarankiškumą
Vienas pagrindinių variklių, padedančių moterims įsitvirtinti, yra inovacijų inkubatoriai ir bendruomenės. Šį procesą aktyviai palaiko „Tech-Park Kaunas“.
„Tech-Park Kaunas“ kokybės vadovė Živilė Paužaitė prisiminė, kad prieš dvejus su puse metų pradėta moterų ukrainiečių verslo inkubavimo programa „BSI_4Women“ buvo ne tik pagalba, bet ir draugystės išraiška.
- Svarbiausia – išgirsti: Pradėjus programą, pagrindinis tikslas buvo išgirsti moterų poreikius, kad joms būtų lengviau tapti savarankiškoms.
- Bendruomenės galia: Visi organizatoriai, įskaitant TMO Lietuvoje, UNHCR ir Pabėgėlių tarybą, pabrėžė, jog tik bendromis jėgomis galima pasiekti realių pokyčių. Apie tai, kaip padeda tokios organizacijos, plačiau skaitykite verslo istorijose nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.
Nuo adaptacijos Lietuvoje iki plėtros į Europą
Iš pradžių „BSI_4Women“ programa orientavosi į pagalbą pabėgėlėms prisitaikyti naujoje aplinkoje. Tačiau situacija keičiasi. Moterys, kurios pradžioje jautėsi netvirtai, dabar kalba apie tarptautines rinkas ir investicijas.
Pagrindiniai sėkmės komponentai:
- Įgytos antreprenerystės žinios.
- Pasitikėjimo savimi didinimas.
- Patirties dalijimasis su patyrusiomis verslo kūrėjomis.
Verslumo praktikas išbandančios moterys akcentuoja, kad dabar jų dėmesys krypsta į tarptautinį augimą. Matydamos platesnį vaizdą, jos svarsto apie verslo plėtrą ne tik Lietuvoje, kur gali steigti savarankišką komercinę veiklą, bet ir visoje Europoje.
Organizatorių teigimu, bendruomenė plėtėsi, o dalyvės šiandien jau mąsto apie prisidėjimą prie platesnių ekonominių procesų. Tai svarbu ir atsižvelgiant į tai, kad Ukrainai reikės milžiniškų atstatymo investicijų, kuriose Lietuvos ir ukrainiečių verslai galės bendradarbiauti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje jau sėkmingai įsiliejo į verslą ar darbo rinką?
Nors tikslių skaičių pateikta nebuvo, renginio metu buvo pabrėžta, kad per pastaruosius dvejus su puse metų daug ukrainiečių moterų ne tik įsiliejo į Lietuvos darbo rinką, bet ir aktyviai ėmėsi kurti savo verslus bei plėtoti antreprenerystės įgūdžius. Šios istorijos rodo, kad integracijos procesas yra sėkmingas ir rezultatai jau matomi per realius sukurtus verslus.
Kokios organizacijos Lietuvoje teikia paramą ir mentorystę ukrainiečių moterų verslo idėjoms?
Vienas aktyviausių paramos teikėjų yra „Tech-Park Kaunas“, kuris per „BSI_4Women“ projektą vykdė verslo vystymo ir inkubavimo programas. Taip pat esminį vaidmenį atlieka Pabėgėlių taryba Lietuvoje, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvoje Informacijos centras, „Ukreate Hub“, „Open Nations“ ir VDU Ukrainos centras, kurie visi dirba partnerystėje, siekdami atverti kelius naujoms pradžioms.
Kokie yra pagrindiniai sėkmės veiksniai ukrainietėms, kuriančioms verslą Lietuvoje?
Renginyje dalyviai pabrėžė tris pagrindinius veiksnius: drąsą, atkaklumą ir partnerystę. Be asmeninių savybių, labai svarbus veiksmuo yra bendruomenės ir institucijų pagalba – verslo inkubavimo programos, kurios ne tik suteikia praktinių žinių, bet ir užtikrina draugystės bei bendruomenės jausmą. Sėkmė pasiekiama išgirdus realius pabėgėlių poreikius ir juos atliepiant.
Ar ukrainiečių verslai Lietuvoje mato galimybių plėstis į platesnes Europos rinkas?
Taip. Pasak Pabėgėlių tarybos ir tarptautinių organizacijų atstovų, ukrainiečių verslininkės neapsiriboja Lietuvos rinka. Jos aktyviai plėtoja įgūdžius ir ieško galimybių žengti į platesnes Europos rinkas, o tam skirtos tarptautinės programos (pvz., Interreg Baltijos jūros regiono programa) palengvina šį žingsnį.
Komentarai